Kuri Šilutės gražesnė – dabartinė ar senoji? Toks provokuojantis klausimas, į kurį negalėtų atsakyti nė vienas istorikas, užduotas pristatant neseniai išleistą fotoalbumą „Heydekrug. Šilutės kraštas istoriniuose atvirukuose“.
Verslininkas, politikas Saulius Stankevičius su visuomene pasidalijo savo gausios kolekcijos eksponatais. Sudėti į vieną leidinį atvirukai Šilutės krašto istoriją pristato nauju kampu, leidžia žvilgsniu keliauti nuo senosios, miestui pradžią davusios Šilokarčemos iki Verdainės, pasukti link Rusnės, kitų apylinkių.
Princą gąsdino pakartu katinu
„Istoriją menantys atvirukai mūsų vaizduotėje prikelia pasaulį, kurio jau nebėra. Jie mums pasakoja ne tik oficialią informaciją apie pastatus, jų buvusią paskirtį, tačiau suteikia žinių apie krašto žmonių pasiekimus, pirmuosius industrializacijos žingsnius“, – knygoje rašo Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.
Leidinyje spausdinamuose atvirukuose užfiksuoti senieji Šilutės (vok. Heydekrug ar Šilokarčema) vaizdai, nemažai atvirukų iš Rusnės, aplinkinių kaimų. Istorikai negali pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek per laiką atvirukų iškeliavo iš Šilutės krašto ir kiek jų grąžinta atgal. Knygos pristatyme R.Šikšnienė miesto istoriją priminė iliustruodama atvirukų vaizdais.
Muziejaus direktorė išskyrė du atvirukus, kurių senąjį turgų vaizduojančios nuotraukos darytos 1900 metais. Nuskenavę ir perkėlę atvirukus į kompiuterį muziejininkai pastebėjo, jog tarp turguje besibūriuojančių žmonių yra moteris, kuri specialiai pozuoja.
Atvirukas, kur „Princas Joachimas lankosi Šilokarčemoje išlaisvinus kraštą nuo Rusų okupacijos 1915“, taip pat turi už jo slypinčią istoriją. „Visą savaitę princas buvo apsistojęs H.Šojaus dvare. Per tą laiką kiekvieną vakarą vyko triukšmingi baliai. Gyventojai dėl to užpyko ir ant dvaro vartų pakorė katiną. Šalia ant lapelio užrašė: „Jeigu tu nesirūpinsi mumis kaip tėvas, tai tau eisis taip, kaip šitam katinui“. Štai kokie griežti buvo miestelėnai. Po to greit dingo visi svečiai“, – pasakojo R.Šikšnienė.
Fotokelionė iš vieno miesto galo į kitą
Albumą išleido Šilutės rajono bendruomenių sąjunga, leidinys finansuotas Kultūros rėmimo fondo ir Šilutės rajono verslininkų lėšomis. Pasak bendruomenių sąjungos pirmininkės Marijonos Janavičienės, mintis išleisti albumą kilo norint pasidalinti privačia kolekcija su visuomene. Iki tol atvirukus galėjo pamatyti tik nedaugelis. Kolekcininkui S.Stankevičiui sutikus, parengtas projektas finansavimui gauti.
Istorikas, kraštotyrininkas bei leidinio redaktorius Saulius Sodonis sakė, kad albumas sudarytas taip, jog verčiant knygos lapus galima tarsi pereiti senąja Šilute nuo vieno miesto galo į kitą.
„Darbas buvo sudėtingas todėl, kad renkant atvirukus norėjosi parodyti miestą įvairiu laikotarpiu iš įvairių pusių. Todėl kartais atrodo, kad keli atvirukai – tokie patys. Tačiau gerai įsižiūrėjus matosi, kad tai – kitas pastato rakursas, kitas laikas“, – kalbėjo knygos redaktorius.
Albumas išleistas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Jame – 300 istorinių atvirukų.
Neatlygintinai leidinį sutiko platinti Šilutės F.Bajoraičio biblioteka ir jos filialai. Atvirukų albumais „Heydekrug. Šilutės kraštas istoriniuose atvirukuose“ bus prekiaujama Šilutės muziejuje bei kavinėje „Deims“. Knyga pasieks visos Lietuvos viešąsias bibliotekas.
Brangiausias atvirukas – 1400 litų
Per 12 metų S.Stankevičiui pavyko surinkti gausią kolekciją po visą pasaulį išblaškytų Šilutės krašto atviručių. Verslininkas ir po 6 valandas naršydavo aukcionuose, ieškodamas vertingų egzempliorių savo kolekcijai. Šilutės atvirukai buvo iškeliavę ne tik į Europos šalis, bet ir į Australiją, Filipinus, Pietų ir Šiaurės Ameriką, net Afriką.
„Pradžioje atvirukų rasdavau mažai – vos 1 – 2 per mėnesį. Todėl jais džiaugdavaus kaip mažas vaikas gavęs saldainių: apžiūrinėdavau, uostydavau, čiupinėdavau. Sunkumai dar labiau uždegė kolekcionuoti. Labai patiko studijuoti pastatus, architektūrą, žmones“, – prisiminė kolekcininkas.
Rusnės atvirukų įsigyti buvo dar sudėtingiau. Jo kolekcijoje šių vietovių vaizdų santykis toks: 10 atvirukų – iš Šilutės ir vienas – iš Rusnės.
Dabar S.Stankevičius turi sukaupęs medžiagos bent trims Klaipėdos miesto atvirukų albumams, kolekcijoje yra 7 tūkstančiai Karaliaučiaus krašto senųjų atvirukų.
S.Stankevičius pasakojo, jog istoriniais vaizdais susidomėjo 2003 m., įsigijęs pastatą Lietuvininkų g. 61. Pradėjus rekonstrukciją, atkapojus sienų tinką, pamatė dideles vitrinas. Kadangi artėjo žiema, reikėjo skubiai dėti langus. Su architektu nutarė išsaugoti atrastą senąjį pastatų stilių – sudėjo langus į autentiškas angas.
„Po kelių dienų Šilutės rajono laikraščiuose pasirodė antraštės, kad niokoju kultūros paveldą. Aišku, užpykau, sumokėjau baudą ir pradėjau ieškoti vaizdų, kaip iš tikrųjų atrodė pastatas“, – pačią pradžią prisiminė kolekcininkas.
Įdėjęs skelbimą į laikraštį, kad ieško senų atvirukų su šio pastato vaizdu, sulaukė pažįstamo Šilutės kolekcionieriaus Juozo Bačiaus skambučio. Taip rankose atsidūrė pirmasis atvirukas, kuriame įrodymas, kad pastatas tikrai buvo su vitrininiais langais, kone siekiančiais žemę.
S.Stankevičius prisipažino, jog už Šilutės atviruką daugiausiai yra mokėjęs 700 litų, o už Klaipėdos – 1400.
„Vieną ypatingiausią atviruką iš visų išskirti būtų sunku. Kiekvienas – kaip nauja knyga. Patys brangiausi – litografiniai, pieštiniai. Brangūs tie atvirukai, kurie nufotografuoti kokybiškai: matosi ir žmonės, ir technika“, – „Šilutės naujienoms“ komentavo kolekcininkas.
Jis turi iš Tilžės siųstą atviruką su Vydūno parašu ir tekstu. Ką žmonės rašė atvirukuose, S.Stankevičius paliko ateities tyrinėjimams.
Projektas: „Kultūros uostas: Istorija.”