Kas tas sepsis?
R. Kuprys. Sepsis – organizmo reakcija į infekciją, sudėtingas procesas, lyg dėlionė iš daugybės detalių. Viskas prasideda nuo infekcijos. Tuomet organizmas į ją reaguoja, o atsakas gali lemti organų nepakankamumą. Jei infekcija prasideda plaučiuose – atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Toliau įsijungia savotiška kaskada, sukelianti kitų organų veiklos sutrikimus. Dažniausiai tokiems pacientams prireikia intensyviosios terapijos, nes jų organizmas pats nebepajėgia kovoti.
Kas gali provokuoti sepsio vystymąsi?
R. Kuprys. Dažniausiai – plaučių uždegimas, apie 40 proc. atvejų. Taip pat infekcijos gali kilti pilvo organuose, gali būti kraujo užkrėtimas. Infekcijos gali prasidėti ir žmogui gydantis ligoninėje. Jos – sudėtingesnės dėl antibiotikams atsparių bakterijų. Tuomet gydymas tampa gerokai sudėtingesnis.
Ar sepsis gali prasidėti žmogui būnant namuose?
Prof. I. Jovaišienė. Taip, ir labai dažnai. Žmonės, ypač darbingo amžiaus, linkę infekcijas gydyti patys: malšina temperatūrą, kartais vartoja iš kaimyno gautus antibiotikus. Į ligoninę jie atvyksta tik kai nebepakelia blogos savijautos, o infekcija jau įsibėgėjusi, prasidėjęs organų nepakankamumas. Tada išgelbėti gyvybę itin sunku. Jei savijauta būnant namuose negerėja, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus.
Kada reikėtų sunerimti?
R. Kuprys. Stebėkite sergančiojo būklę. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius: sutrikusi sąmonė gali pasireikšti sumišimu, mieguistumu, dezorientacija, kartais sergantysis pradeda „kalbėti nesąmones“; dažnas kvėpavimas (ramybės būsenoje daugiau nei 20 kartų per minutę); žemas kraujo spaudimas (žemiau 100 mmHg). Jeigu šie požymiai pasireiškia – reikia kuo skubiau kreiptis į medikus.
Kurioms žmonių grupėms sepsis pavojingiausias?
Prof. I. Jovaišienė. Labiausiai pažeidžiami pacientai, turintys lėtinių ligų, ypač susijusių su imuniteto pokyčiais – sergantys onkologinėmis ligomis, išsekę, netinkamai besimaitinantys. Taip pat rizikos grupėje yra besilaukiančios moterys ir maži vaikai. Šioms grupėms infekcija gali progresuoti ypač greitai.
Kiek laiko medikai turi atpažinti sepsį?
Prof. I. Jovaišienė. Laikas kalbant apie sepsio diagnozę ir gydymo pradžią yra aukso vertės. Kuo anksčiau nustatomas infekcijos šaltinis ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pakeisti ligos eigą.
R. Kuprys. Ligoninėje mūsų tikslas – per pirmą valandą nuo paciento atvykimo paskirti antibiotikus. Tai reiškia, kad per tą laiką turime atlikti tyrimus, nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. Tad kiekviena valanda itin svarbi.
Kokia žinutė apie antibiotikų vartojimą?
Prof. I. Jovaišienė. Savigyda antibiotikais – didžiulė dabarties problema. Netinkamas jų vartojimas didina bakterijų atsparumą, todėl gydyti ligas antibakteriniais vaistais tampa daug sunkiau. Ypatingai svarbus racionalus antibiotikų vartojimas – tik gydytojui paskyrus ir tik taip, kaip paskiriama.
Kodėl organizmas ne visada tinkamai kovoja su infekcija?
R. Kuprys. Organizmo kova su infekcija priklauso nuo žmogaus imuniteto ir organų funkcijos. Imuniteto atsakas į ligą turi būti savalaikis ir adekvatus – ne per silpnas ir ne per stiprus. Imunitetui tvarkytis su ligų sukėlėjais didelę reikšmę turi vakcinacija, pavyzdžiui, nuo pneumokoko. Skiepytas žmogus infekciją įveiks lengviau.
Kaip gydymo įstaigoms sepsis tampa išbandymu?
Prof. I. Jovaišienė. Savalaikiai veiksmai lemia gydymo kokybę. Gydymo įstaigai tai ypatingas išbandymas, nes dažniausiai sunkiai sergantys pacientai, patenka į intensyvios terapijos skyrius. Čia palaikomos organų funkcijos – plaučių ar inkstų funkciją, skiriamos vaistų infuzijos, taikomi išmanieji gydymo metodai. Gydymas intensyviojoje terapijoje labai brangus.
Kaip pacientai gyvena po sepsio?
Prof. I. Jovaišienė. Atsigavimas dažnai būna labai ilgas. Net sveikas, aktyvus žmogus po kelių savaičių intensyvios terapijos gali likti stipriai nusilpęs, kartais su nuolatiniu organų nepakankamumu. Gyvenimo kokybė gali labai pasikeisti: po sepsio dažnai pasireiškia atminties sutrikimai, dezorientacija, sunku grįžti į darbą ar įprastas veiklas. Pasveikimas – sunkus ir ilgas.
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie sepsio prevencijos?
Prof. I. Jovaišienė. Skiepai nuo gripo, pneumokoko, COVID-19 – tai ypač svarbi apsauga. Taip pat – rūpinkitės savimi ir artimaisiais, patariame neignoruoti ligos simptomų ir negerėjančios savijautos. Kuo greičiau kreipsimės į medikus, tuo lengviau įveiksime ligą.
R. Kuprys. Nepamirškite rankų higienos, kaukių dėvėjimo gripo sezono metu, ir – jokios savigydos antibiotikais. Vartokite juos tik taip, kaip paskyrė gydytojas.
Santaros klinikų inf.