Šilutės ligoninėje pirmosiomis šių metų savaitėmis labai padaugėjo pacientų: šiuo metu palatose guli 208 ligoniai, ir tai, anot ligoninės vadovo Dariaus Steponkaus, yra rekordas per pastarąjį 10-metį. 200 lovų turinčios ligoninės visi skyriai yra pilnutėliai.
Medikai sunerimę: visuomenės sveikata blogėja katastrofiškais tempais, tad jei taip eisis ir toliau, netrukus palatose gali pritrūkti lovų.
Ištikus bėdai vietų ligoninėje ras
Ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus pasakoja, jog pirmieji nerimą medikams keliantys ženklai buvo pastebėti dar lapkričio pabaigoje, kuomet smarkiai padaugėjo ligonių. O artėjant Kalėdų šventėms gydytojai jau stebėjosi, kad ligoniai net šventėms, kaip būdavo kasmet, nesiprašo išleidžiami namo. Be to, anot D.Steponkaus, beveik ir nebuvo ką išleisti – kone visiems dar reikėjo tęsti gydymą.
Bet ligoninės vadovas skuba nuraminti tuos, kurie baiminsis, jog ištikus bėdai jų gali neguldyti į ligoninę dėl vietų trūkumo. Vietų medikai ras, nes rezervų turi visada. „Stichinės nelaimės, didelio gaisro ar kitu panašiu atveju suguldytume ir 250 ligonių, bet tuomet kai kuriose palatose jau gulėtų ne po 2, o po 8 žmones“, – sako D.Steponkus.
Pastaruoju metu ypač padaugėjo sunkiomis, lėtinėmis ir užleistomis ligomis sergančių žmonių. Ypač – vyresnio amžiaus, 70-80 metų. Tokie pacientai sudaro ypač didelę dalį ligonių. „Atvykusiam vyresniam žmogui neretai nustatome širdies – kraujagyslių sistemos ligas, plaučių ir kitų organų pakitimus, o be to jis neretai dar serga ir onkologine liga“, – sako D.Steponkus.
Tokią ligų „puokštę“ aptikę medikai, žinoma, nebegali išleisti žmogaus namo, tad guldo jį į kurį nors skyrių. Bet jei kurio nepaguldo, sulaukia nemažai pretenzijų, mat pats ligonis ar jo artimieji kartais jau būna „nustatę“, kad žmogų privalu paguldyti.
„Negalime suguldyti visų. Jei guldytume visus pageidaujančius, prireiktų dvigubai daugiau lovų“, – sako ligoninės vadovas.
Ligoniai nebenori vykti namo
Šiemet pastebėta dar viena nauja tendencija – ligoniai nebenori vykti namo. Ne vienas atvirai išsitaria apie tokio nenoro priežastis: ligoninėje ir maistas, ir gydymas garantuoti, ir šildymu rūpintis nebereikia.
Bet laikyti ligoninėje pacientą iki tol, kol jis bus visiškai sveikas, medikai irgi negali – į rėmus juos spraudžia ir laukiantys kiti ligoniai, ir Teritorinės ligonių kasos, kurios moka tik už tam tikrą kiekį paslaugų.
Todėl dabar medikai jau turi, anot vyr. gydytojo, „etatinių pacientų“, kurie pasigydę ligoninėje po kurio laiko vėl čia sugrįžta. Kai kurie sugeba taip pasigydyti net po 4-5 kartus per metus. Tokia tendencija ypač dažna tarp žemesio socialinio sluoksnio ir vyresnio amžiaus žmonių.
Sveikatos vis dar nesaugome
Dėl kokių priežasčių taip katastrofiškai blogėja gyventojų sveikata? Anot D.Steponkaus, tų priežasčių yra ne viena.
Pirmąja gydytojas laiko pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą. Sveikata Lietuvoje vis dar nelaikoma vertybe, vis dar manoma, kad dėl negalavimų kalti gydytojai ir kitokie veiksniai, bet tik ne pats žmogus, neretai pasirinkęs toli gražu ne sveiką gyvenimo būdą, ignoruojantis sportą ir bet kokį judėjimą.
Ne paskutinėje vietoje medikų bendruomenė laiko ir nesibaigiančias sveikatos apsaugos sistemos reformas, įvairius derinimus ir įstatymų pakeitimus, kuriais dosniai maitina vyriausybė ir ministerija. Dėl tokių reformų žmogui tampa vis sunkiau pakliūti į gydymo įstaigą, o ir pakliuvęs ne kiekvienas turi lėšų gydymui, vis brangstantiems vaistams ir procedūroms apmokėti.