Seserų dvynių viso gyvenimo draugystė – viename kieme ir vienoduose nameliuose

mociutes dvynukes_sveikinaDvynės Valerija ir Zofija kartu praleido ne tik vaikystę, bet ir visą gyvenimą. Užaugusios ir sukūrusios šeimas, seserys gyveno vos per keletą žingsnių vienas nuo kito stovinčiuose vienoduose nameliuose, viename kieme. Jos ir jų šeimos taip sugyveno net 70 metų!

Tai tikra istorija iš Švėkšnos seniūnijos Nikėlų kaimo.

Tuos namelius pamatėme ir mes patys, kai viena iš seserų – Valerija Urbonienė pasitiko 90-ies metų jubiliejų. Šilutės rajono valdžios atstovai ją sveikino jau vieną, nes, deja, sesuo mirė pernai balandį, nesulaukusi devyniasdešimtmečio.

Pasistatė vienodus namelius

Viena nuo kitos sunkiai atskiriamos dvynės gimė Bumbuliškės kaime. Šeimoje augo penkios seserys ir vienas brolis.

„Panašios ir artimos buvom, artimai gyvenom, trobikes pasistatėm viename kieme“, – pasakojo Valerija.mociukes dvynukes_nameliai

Pirmoji namuką Nikėluose pasistatė Zofija su vyru. Vėliau tame pačiame kieme išdygo toks pats Valerijos ir jos vyro namelis.
Valerija visą gyvenimo dirbo ūkyje, laikė gyvulius. Kartu su vyru ilgaamžė užaugino dukras Birutę ir Nijolę, sulaukė anūkių Monikos ir Laimos, proanūkės Robertos.

Valerijos dukros gyvena Klaipėdoje ir pas mamą atvažiuoja savaitgaliais. Darbo dienomis su močiute būna jos dvynės sesers dukra Aldona Būdvytienė, atvažiuojanti iš Gargždų.

Aldonai tai įprasta, nes visus 70 metų abiejų dvynių šeimos buvo įpratusios taip gyventi – vienas kitą ir bėdoje paremti, ir šventes švęsti. Viena iš Valerijos dukterų vasarą išeis į pensiją ir planuoja atsikraustyti pas mamą, nes mama nenori į Klaipėdą važiuoti.

„O ką ten – net į lauką neišeisi“, – sako senolė.

Buvo ją vaikai Klaipėdon per Kalėdas nusivežę ir tikėjosi, kad ji nors savaitę pabus. Tačiau jau po kelių dienų močiutė pasakė: „Vežkit mane  greičiau namo“.

Charakteriai skyrėsi

mociutes dvynukes_abidviAldona pasakojo, kad jos mama Zofija ir ciocytė Valerija buvo labai panašios, bet charakteriai jų buvo labai skirtingi.
Zofija buvo lėtesnė, o ciocytė – einanti, kovojanti, be galo darbšti, siekianti visko.

Ir šiandien Valerija iš paskutiniųjų verčiasi iš lovos dar nesulaukusi Aldonos. Stengiasi kuo daugiau pati savimi pasirūpinti. Ilgaamžė yra šviesaus proto, ligos labai jos nekamuoja, tik paeiti sunku.

„Labai retas atvejis, kad dvi dvynės viename kieme įsikurtų ir visą gyvenimą pragyventų“, – sakė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Aldona pasakojo, kad kai tvarkė dokumentus, Registrų centre jai pasakė, jog Klaipėdos apskrityje tai vienintelis toks atvejis, kad dvi šeimos vienu taku vaikščiotų, per pusę dalintųsi vasarnamiu.

„Septyniasdešimt metų nėra nei jos pačios, nei jų vyrai susipykę. Jei  vienas balius – viename name, kitas balius – kitame. Pas juos – mes visi, pas mus – jie visi“, – pasakojo Aldona.

„Geras pavyzdys, kaip žmonės turi gyventi ir sugyventi“, – pridėjo A.Šeputis.

Balandžio 4-ąją bus metai, kai mirė Zofija. Sako, kad dvyniai į pasaulį ateina kartu, o išeina atskirai.

Aldona sakė, kad pusantrų metų slaugė savo mamą ir sulaukė daug pagalbos iš Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus.

 „Padėjo labai. Parūpino visą įrangą. Kur kreipiausi, visur buvau išgirsta“, – už pagalbą slaugant mamą dėkojo Aldona.