Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras per savo gyvenimą patiria insultą. Kas dvi sekundes vienas žmogus patiria insultą, kas šešias sekundes nuo jo miršta.
Lietuvoje kasmet insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių. Skelbiama, kad nuo insulto daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mirtingumas yra trečioje vietoje po širdies kraujagyslių ir onkologinių ligų. Patirtas insultas tarp darbingo amžiaus žmonių – pagrindinė neįgalumo priežastis. Statistika byloja, kad iki trečdalio žmonių, patyrusių insultą, neišgyvena, trečdalis lieka neįgalūs, pusės jų neįgalumas yra sunkaus laipsnio, kai reikia nuolatinės globos. Už šių skaičių – realūs žmonių gyvenimai.
Pagrindiniai insulto požymiai:
ūmai nutirpusi, nusilpusi viena ranka, viena koja, arba pusė kūno;
ūmai nusviręs lūpų kampas;
ūmai sutrikusi kalba;
atsiradęs stiprus ūmus galvos svaigimas, ypač jei jį lydi kalbos, vaikščiojimo sutrikimai, dvejinimasis akyse;
ūmus pusiausvyros sutrikimas;
ūmus, stiprus galvos skausmas;
Pajutus insulto požymius reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes kiekviena minutė labai svarbi.
Tiesa ar melas?
Insultai ištinka tik senus žmones
Ne. Dažniausiai insultai prasideda žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus. Apie 2/3 insultu susirgusių žmonių – per 60 metų, nors pastebima, kad kraujagyslių ligos, tarp jų ir insultas, pastaruoju metu “jaunėja”. Vis dažniau insultai ištinka penkiasdešimtmečius – tiek vyrus, tiek ir moteris.
Insultas prasideda patyrus stresą
Ne. Daugumai ligonių insultas prasideda miego ar poilsio metu. Tačiau stresas gali padidinti kraujospūdį, kuris yra didelis insulto rizikos faktorius.
Insultas jus suluošins visam gyvenimui
Ne visuomet. Kas trečias susirgusysis pasveiksta. Tai priklauso nuo to, ar ilgai buvo sustabdyta kraujo apytaka, t.y. ar greitai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apie 1/3 žmonių po insulto grįžta į darbą. Tai lemia laiku suteikta pagalba bei veiksminga reabilitacija.
Apie insultą organizmas neįspėja iš anksto
Ne visai taip. Maždaug kas trečias nukentėjęs nuo insulto asmuo prieš tai yra patyręs nesunkų “mikro” insultą, kurio simptomai greit išnyksta be jokių liekamųjų pažeidimų. Esant hemoraginiam insultui, to gali ir nebūti.Todėl jei manote, kad patyrėte “mikro” insultą, kreipkitės į gydytoją.
Jei patyrėte vieną insultą, būtinai ištiks ir kitas
Ne visuomet. Daugelis žmonių gali panaikinti tokią riziką, pasitelkdami apsisaugojimo nuo insulto būdus.
8 būdai, kaip panaikinti insulto riziką
1 Stebėkite savo kraujospūdį
Aukštas kraujo spaudimas yra didžiausias rizikos faktorius – net 60 procentų insultų yra aukšto kraujospūdžio rezultatas. Todėl nuolat matuokitės kraujospūdį, ypač jei vieno iš jūsų tėvų jis buvo ar yra aukštas.
2 Vaistus gerkite labai apdairiai
Prieš gerdami piliules, įsitikinkite, ar tikrai jos būtinos. Kontracepcinės piliulės didina insulto riziką, ypač jei yra kitų rizikos faktorių (pavyzdžiui, jei moteris rūko).
3 Nuolat mankštinkitės
Bent 30 minučių 5 kartus per savaitę. Mankšta turi būti aktyvi, kad raumenys pakankamai sušiltų.…
4 Nerūkykite
Rūkymas – neabejotinas rizikos faktorius. Taigi kuo daugiau rūkote, tuo labiau rizikuojate.
5 Reguliuokite svorį
Nutukimas nėra tiesioginė insulto priežastis, bet didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Net jei jūsų nekamuoja aukštas kraujospūdis, antsvoris labai padidina riziką patirti insultą.
6 Mažiau vartokite druskos
Vartojant daug druskos, pakyla kraujospūdis. Taigi kiek galite, mažinkite suvalgomos druskos kiekį.
7 Valgykite neriebų maistą
Vartokite aliejų arba neriebų margariną, neriebius produktus. Atsisakykite riebesnės mėsos, ypač jautienos ir kiaulienos.
8 Nepiktnaudžiaukite alkoholiu
Nors labai maži alkoholio (ypač raudono vyno) kiekiai gali būti naudingi, tačiau daug ir dažnai gerti yra labai pavojinga.