1845 metų balandžio 1 d. Klaipėdoje gimė Hugo Šojus, tapęs garsiu Klaipėdos krašto visuomenės veikėju, Šilokarčemos dvaro savininku, lietuvininkų kultūros tyrinėtoju, Šilutės miesto mecenatu.
Šilutės muziejus kviečia pagerbti šią asmenybę – šiandien aplankyti jo kapą, esantį senosiose dvaro kapinaitėse (H.Šojaus g., priešais Pirmąją gimnaziją).
Hugo Šojus (vok. Hugo Scheu 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėda, Vokiečių konfederacija – 1937 m. liepos 25 d. Šilutė, Lietuva) – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.
Hugo Šojus gimė pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Scheu (1811–1886 m.) ir Rosettes Ziegler, Klaipėdos malūnininko dukters (1825–1848 m.), šeimoje. 1862 metais Klaipėdoje baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862–1869 m. praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei Šilutės apskrities dvaruose. 1869–1870 m. du semestrus studijavo Berlyno žemės ūkio institute.
1875 m. Hugo Šojus vedė tėvo draugo, laivininko ir pirklio Johanno Schultzo bei anglės Maria‘os Walton dukterį Mary Jane (1856–1848 m.). Iš šios santuokos dvarininkas susilaukė 3 vaikų. Jauniausias sūnus Arnoldas Hugo (1880–1916 m.) nepalikęs įpėdinių žuvo prie Verdeno Pirmojo pasaulinio karo metais. Duktė Ellen Mary Jane (1879–1959 m.) 1915 m. ištekėjusi už lenkų kilmės vokiečių inžinieriaus, fizikos profesoriaus Walterio Rogowskio (1881–1947 m.), išvyko gyventi į Acheną (Vokietija). Apie jos palikuonius žinių nėra.
Dr. H. Šojaus giminę pratęsė vyriausias jo sūnus Erichas Scheu (1876–1929 m.), 1909 m. vedęs šveicarę, viešbučio savininko dukterį Helene Hauser (1885–1975 m.). Jiems gimė trys sūnus: Werneris (1910- ? m.), Güntheris (1912–1998 m.) ir Hugo (1925–1944 m.). Šiuo metu Vokietijoje gyvena pirmųjų dviejų vaikai bei anūkai, H. Šojaus proanūkiai bei vėlesni palikuonys.
1873 m. uošvio lėšomis iš varžytinių įsigijęs Lėbartų dvarą Hugo Šojus tapo dvarininku ir aktyviai įsijungė į valsčiaus bei Klaipėdos apskrities visuomeninį gyvenimą. 1881 m. tapo Dovilų valsčiaus viršaičiu, o 1884 m. buvo išrinktas į Klaipėdos apskrities valdybą, kurioje išdirbo beveik 35 metus. 1889 m. nusipirkęs Šilutės dvarą, Hugo Šojus 1892 m. buvo išrinktas į Šilutės apskrities valdybą, vėliau tapo Žemės ūkio rūmų steigėju bei prezidentu.
Savo kultūrine ir visuomenine veikla Hugo Šojus nusipelnė ne tik dvaro, bet ir viso Šilutės miestelio gerovei. Daugelį savo žemės sklypų H. Šojus padovanojo miestui. Ant jam priklausiusio žemės dabar stovi Šilutės Pirmoji gimnazija (tuometinė Herderio gimnazija, įkurta 1918 m.), Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m.), Šilutės gaisrinė (įsteigta 1897 m.) ir kiti pastatai.
Atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbos, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu 1913 m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius. Kita Hugo Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis turėjo sukaupęs įvairių etnografinių daiktų rinkinį, kurio pagrindu įkurtas Šilutės muziejus. Hugo Šojus aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į įvairias parodas, dovanojo juos draugams ir garbingiems svečiams.
1922 m. už visuomeninį darbą ir lietuvių kultūros, lietuvių kalbos ir papročių saugojimą Hugo Šojui suteiktas Karaliaučiaus universiteto garbės daktaro laipsnis. 1931 m. Šilutės Herderio realinėje gimnazijoje pritvirtintas bareljefas.
H. Šojaus interesus, veiklą atspindi ir rankraštinis palikimas, kurio dalis saugoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šie rankraščiai sudaro atskirą fondą (F 51). 1949 m. bibliotekai juos perdavė Arnoldas Endzinas. Beveik visi dokumentai yra vokiečių kalba ir tik nedidelė dalis – lietuvių.
Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju Hermanu Zudermanu. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino 1888 m. Berlyne ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H. Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė 1937 m. liepos 25 d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse.