Kovo 8-oji švėkšniškiams dviguba šventė – priminė moksleiviai. Vakar, turgaus dieną, miestelio centrinėje aikštėje moksleiviai sveikino Švėkšnos dailiosios lyties atstoves su artėjančia Tarptautinę moters diena, dovanodami joms pavasario gėlę.
Be to, ragino nepamiršti ir miestelio gimtadienio, nes pirmą kartą Švėkšna rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1503 metų kovo 8-ąją.
Istorijos moksle galioja tokia tradicija, kad gyvenvietės atsiradimo metai laikomie tie, kurie pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Jau keleri metai, kaip oficialiai pripažinta, kad kol kas pirmasis rašytinis šaltinis minintis Švėkšnos vardą – Linkuvos bažnyčios steigimo aktas, pasirašytas Varniuose 1503 m.
Anksčiau pirmuoju dokumentu, kuriame pirmą kartą minimas Švėkšnos vardas buvo laikomas 1509 m. Mikalojaus Jonavičiaus Kęsgailos aktas steigiantis Švėkšnos parapiją.
Bet mažai švėkšniškių težino, kad Varniuose dokumentas pasirašytas būtent kovo 8-ąją.
Tad per Tarptautinę moters dieną švėkšniškiai gali sveikinti ne tik savo mylimas moteris, bet ir vieni kitus su Švėkšnos miestelio gimtadieniu.
Apie tai, kad kovo 8–oji švėkšniškiams dviguba šventė priminė Švėkšnos specialiosios mokyklos ir Švėkšnos “Saulės” gimnazijos moksleiviai – aikštėje dalijo skrajutes su informacija apie pirmąjį Švėkšnos paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose, ragino neužmiršti pasveikinti kraštiečius ir su miestelio gimtadieniu.
Švėkšnos specialiosios mokyklos istorijos mokytojas Jonas Girskis, vykdydamas projekto „Būk pilietiškas” II etapą, paragino moksleivius domėtis savo gyvenvietės praeitimi.
Mokytojui malonu, kad specialiosios mokyklos moksleivių skrajučių dalijimo akcijos prisidėjo ir “Saulės” gimnazijos gimnazistai. Šis gražus gestas tikriausiai bus pradžia tolimesniam mokyklų bendradarbiavimui.
Pasak J.Girskio, apibūdinant pilietiškumo sąvoką, negalima apsieiti be savo krašto istorijos pažinimo. Švėkšnos specialiosios mokyklos moksleiviai mokytis atvyko iš įvairių Lietuvos vietovių. Švėkšna jiems tik nauja gyvenimo stotelė. Tačiau mokiniai, kurie čia mokėsi ar mokosi, dažnai prisimena šią gyvenvietę, kaip vieną iš gražiausių vietų Lietuvoje.
Pagal vieną iš versijų gyvenvietė galėjo atsirasti po Melno taikos 1422 m., kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. Švėkšnos klebono paminėjimas rodo, kad 1503 metais Švėkšnos miestelis jau egzistavo, nes buvo nuspręsta jame statyti bažnyčią.
Šį faktą surado pats istorijos mokytojas J.Girskis, kuomet studijuodamas Klaipėdos universitete rašė kursinį darbą apie Švėkšną. Oficialiai pripažinti šią datą, kaip pirmąjį dokumentą, dar 2007 m. padėjo Švėkšnos kraštotyrininkė Ona Norkutė. Gaila, kad tuomet pražiopsojome 500 metų jubiliejų. Šiemet Švėkšnai sukanka 510 metų – tai irgi solidus skaičius!
„Iš tikrųjų, Švėkšna yra gerokai senesnė. Manoma, kad Kęsgailų dvaras čia įkurtas XV amžiuje. Tačiau nėra rastas joks tai liudijantis dokumentas. Todėl Švėkšnos gimimo datą reikia laikyti 1503 metų kovo 8 dieną”, – sako istorikas J.Girskis.