Kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio penktadienį, visas pasaulis švenčia tarptautinę šypsenos dieną! Už šią nuostabią šventę turėtume būti dėkingi jos sumanytojui, amerikiečiui dailininkui, Harvey Ball, kuris pirmasis nupiešė linksmąjį apskritą geltoną veidelį, vadinamą „smailu“.
H. Ball Amerikoje gyveno XX a. viduryje. Jo darbai tuo metu niekuo neišsiskyrė iš kitų menininkų darbų: kritikai jo veikla nesidomėjo, o vyro kūryba tikrai nepretendavo į „nemirtingumą“. Tačiau vieną dieną į H. Ball kažkodėl kreipėsi draudimo bendrovės „Life Assurance Company“ atstovai su prašymu sukurti ryškų ir įsimintiną personažą bendrovės vizitinei kortelei.
Taip 1963 m. H. Ball, neilgai mąstęs, sukūrė tai, ką dabar naudoja visas pasaulis – geltoną „smile“ veidą. Klientai priėmė jį į darbą, sumokėjo apie penkiasdešimt dolerių ir pagamino ženklelius su sukurtu geltonu veiduku. Šios „vizitinės kortelės“ sėkmė pranoko visus lūkesčius. Įmonės klientai buvo sužavėti naująja idėja ir vos per kelis mėnesius buvo pagaminta daugiau nei dešimt tūkstančių tokių ženklelių!
Labai greitai besišypsantis geltonas veidelis pradėjo rodytis ant marškinėlių, kepuraičių, vokų ir atvirukų. Net JAV pašto tarnyba išleido ženklą su šiuo simboliu.
H. Ball tiesiog sprogo iš pasididžiavimo. „Niekada anksčiau žmonijos istorijoje ir mene nebuvo nė vieno darbo, kuris būtų paplitęs taip plačiai bei atnešęs tiek daug laimės, džiaugsmo ir malonumo“, – sakė jis viename interviu.
Tarptautinė šypsenos diena pirmą kartą paminėta 1999 metais.
Piktograma „šypsenėlė“
Populiarusis simbolis :-), privertęs prieš ketvirtį amžiaus „nusišypsoti“ internetą, šiandien pažįstamas milijonams interneto ir mobiliųjų telefonų vartotojų ir turi šimtus brolių, reiškiančių įvairiausias emocijas: nuo begalinio džiaugsmo, bučinių iki verksmingos nuotaikos. Teksto simbolius jau daugelyje interneto programų keičia mažyčiai paveikslėliai – besišypsantys, pykstantys, mylintys ar verkiantys veidukai – „smailikai“.
Tačiau nepamirštama ir tokios šypsenėlės :-). Kaip atsirado: teigiama, kad Karnegio Melono universiteto profesorius Scottas E. Fahlmanas, rašydamas žinutę,
pirmasis surinko tris simbolius: dvitaškį, brūkšnelį ir uždarantįjį skliaustą – horizontaliai paverstą šypsenėlę. Net yra užfiksuotas laikas, kada pirmą kartą užrašyta simboliais šypsenėlė: 1982 m. rugsėjo 19 d. 11 val. 44 min. šią žinutę S. E. Fahlmanas išsiuntė į interneto forumą, kuriame diskutavo apie internetinį humorą ir kaip paro dyti, kuriuos komentarus reikia skaityti su šypsena. „Juokaujant aš siūlau naudoti šį ženklą :-), – savo žinutėje rašė jis. Skaitykite jį šonu“.
Ši šypsenėlė leido internautams elektroninėse žinutėse išreikšti savo jausmus, kuriuos paprastai būtų sudėtinga perteikti. S. E.Fahlmano pasiūlyta šypsenėlė
išpopuliarėjo Karnegio Melono universitete, netrukus paplito ir kituose universitetuose, vėliau, populiarėjant internetui, ją ėmė naudoti milijonai internautų.
Ir šiuo metu plačiai naudojama, net mokytojai griebiasi už galvos… nes šypsenėlė rašoma net rašinėliuose :), teko girdėti, kad įvairias šypsenėles mielai naudoja ir verslininkai susirašinėdami darbo reikalais.