“Sidabrinė nendrė“ – K. Gudžiūnui: vilkytiškiui lenktynininkui ir organizatoriui

Jau pranešėme, kad prestižinė „Sidabrinės nendrės“ premija šiemet bus įteikta vilkytiškiui Kazimierui Gudžiūnui. Šiandien skaitytojams plačiau pristatome šią asmenybę, kurio pavardė kiekvienam ją girdėjusiam asocijuojasi su automobilių sportu. Kodėl šiai premijai saviškį pristačiusi Saugų seniūnijos bendruomenė mano, kad tikrai turi kasmet Kovo 11-ąją įteikiamos „Sidabrinės nendrės“ premijos vertą nominantą?

69-erių K. Gudžiūnas neabejotinai įnešė didžiausią indėlį į Lietuvos autokroso istoriją. Automobilių sporto entuziastas, ralio – kroso varžybų pradininkas Šilutės rajone, automobilių sporto klubo „Vilkyčiai“ įkūrėjas ir vadovas, lenktynininkas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 35 metus organizuojantis automobilių sporto varžybas Vilkyčių trasoje, kurią pats įkūrė.

Viskas iš vaikystės

Meilę automobiliams Kazimierui įskiepijo tėtis, dirbęs vairuotoju. Vairuoti automobilį jis išmoko būdamas 7-erių, net dar gerai nesiekdamas kojomis pedalų. O lenktynininko gyslelę pajuto, kai pasiėmęs tėvo „gaziką“ Pagėgių stadione pradėjo lenktyniauti su broliais.

Mokydamasis Žemės ūkio akademijoje Kaune Kazimieras lankė dziudo ir savigynos imtynių treniruotes. Sportui atidavė kelerius metus, kol kartą patyrė rimtą traumą, tuomet daugiau dėmesio ėmė skirti automobilių sportui. 1972-aisiais, ir prasidėjo jo, kaip lenktynininko, karjera, kai kartu su bendraminčiais akademijoje įkūrė automobilių sporto sekciją.

Tais pačiais metais sėdęs prie GAZ-51 vairo jis pradėjo lenktyniauti sunkvežimių autokroso, figūrinio važiavimo, ralio bei sprinto varžybose, po 6 metų sėdo jau į naujesnį GAZ-53 sunkvežimį. Neapsiribodamas lenktynėmis Lietuvoje pergales skynė visose Baltijos šalyse, pelnė sporto meistro vardą.

Įdomu tai, kad pirmiausia kroso trasose pradėta lenktyniauti sunkvežimiais. Sovietų sąjungoje lengvasis automobilis laikytas prabangos dalyku, kurį laužyti ir murkdyti purvyne atrodė šventvagiška. O GAZ ar ZIL sunkvežimiai buvo kasdienės rutinos dalis, todėl lenktynės jais nieko nestebino. Neatsitiktinai pirmasis SSRS sunkvežimių kroso čempionatas įvyko 7 metais anksčiau nei sąjunginės ralio pirmenybės.

Po studijų K. Gudžiūnas išvyko į Tauragės rajoną, automobiliai jį lydėjo ir čia. Vis labiau gilinosi į šį sportą, kartu su bendraminčiais tapo autokroso Tauragės rajone pradininkais.

1982 m. persikėlė gyventi į Vilkyčius. Vilkyčių tarybiniame ūkyje statant naują technikos kiemą, gavo leidimą įkurti ir sportinių automobilių garažą. Kadangi technikos kiemas garsėjo kaip geriausias Lietuvoje, įkūrus sportinių automobilių garažą atsirado jau ir lengvieji sportiniai automobiliai.

Gyvenimas per automobilių prizmę

Apie 1985-uosius pagrindiniais herojais kroso trasose tapo lengvieji automobiliai – „Volgos“, „Moskvičiai“, „Žiguliai“, rusiški visureigiai UAZ ir savos konstrukcijos bagiai. Vienu metu LASF buvo nusprendusi iš čempionato eliminuoti rusišką techniką, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusių ekonominių transformacijų laiku persėsti į europietiškas mašinas buvo pernelyg brangu.

Laikui bėgant ir Kazimieras iš sunkvežimio persėdo į lengvuosius „Moskvič” bei VAZ toliau tęsdamas karjerą autokroso lenktynėse.

Dalyvaudamas įvairiose automobilių kroso varžybose, jis susipažino su lenktynininkais iš Maskvos, kuriems automobilius ruošė Toljačio automobilių gamykla vienam sportiniam sezonui. Po sezono lenktynininkai turėjo teisę automobilį parduoti. Taip Kazimieras nupirko automobilį sau ir jaunesniajam broliui. Varžybose su šiais automobiliais jie buvo nepavejami, nes Lietuvos autosporto meistrai kūrė ir montavo automobilius patys savo dirbtuvėse, o Kazimiero automobiliai suprojektuoti specialistų, surinkti gamykloje ir skirti būtent lenktynėms, buvo žymiai pranašesni. Žinoma, varžybų metu būta ir kuriozinių situacijų, nes daugeliui atrodė neįtikinama, kad taip greitai gali važiuoti sovietinis žiguliukas.

1991 – 1996 m. Kazimierui buvo Europos autokroso čempionatų šturmo laikotarpis, į kuriuos vis važiuodavo „Žiguliais“, neprilygstančiais tenykščiams importiniams automobiliams. Tačiau jam vis tiek pavykdavo patekti tarp prizininkų.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Gudžiūnas jėgas išbandė ir kroso trasose Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Lietuvoje čempionu ar prizininku įvairiose klasėse tapdavo kone kasmet.

Įkūrė sporto klubą

Automobilių kroso patriarcho iniciatyva, Vilkyčiuose trasa pradėta kurti 1987 m., buvusio tarybinio ūkio sąvartyno vietoje. Pasidarbavus buldozeriais buvo suformuojama keletas posūkių ir tramplinų turintis žiedas, kuriame vykstantis vaizdas žiūrovams matėsi kaip ant delno. Kadangi krose yra daug įtemptų kovų ir nemažai kontaktinių grumtynių, stebėti net rajoninio lygio varžybų susirinkdavo minios žmonių. Per 33 metus trasos infrastruktūra pasikeitė neatpažįstamai ir nedidelės gyvenvietės – Vilkyčių – vardas tapo žinomas visoje Europoje. Nuo tada varžybos joje be pertraukų tęsiasi iki šiol.

1991-aisiais oficialiai įkurtas automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“. Jame kartu su K. Gudžiūnu buvo nemažai puikių sportininkų, ekipą papildė ir Kazimiero brolis Alfredas.

Po ilgų metų autokrose Kazimieras pasuko į ralio krosą ir čia iki karjeros pabaigos varžėsi itin konkurencingu „Ford Puma“ automobiliu. Ir šiandien jo garaže dar stovi treniruočių automobilis ir varžybose naudotas „Ford Puma“. Abu yra važiuojantys, tad K. Gudžiūnas neatmeta galimybės kada nors dar parodyti jaunimui, kad vyresnės kartos sportininkai dar turi parako…

2018 m. vykstant akcijos „Nepriklausomybės akto kelionė per seniūnijas“ renginių ciklui, saugiškiai turėjo galimybę renginyje dalyvauti su puikiai važiuojančiu trofėjiniu ir ne vienose lenktynėse Kazimiero vairuotu GAZ-53 sunkvežimiu. Tai buvo nenuginčijama istorinė akimirka.

Karjeros pabaiga

2016 m. K. Gudžiūnas nusprendė baigti karjerą, mat daug laiko ir jėgų reikėjo investuoti į didžiausią automobilių kroso renginį Lietuvoje – Europos autokroso čempionatą.

Senojo žemyno čempionato karavanas paskutinį kartą per Lietuvą žengė 2005 – 2006 metais, varžybos tuomet vyko „Žemaitijos“ trasoje šalia Plungės. Deja, šis prasmingas šalies automobilių sportui projektas buvo sustabdytas ir tik po 10 metų – 2016 m. – jis vėl, Kazimiero dėka, atgijo, sugrąžinti Europos autokroso elitą į Lietuvos trasas ėmėsi ASK „Vilkyčiai“. FIA (Tarptautinė automobilių federacija) leidimais tokio rango varžyboms nesišvaisto. K. Gudžiūnas dar kartą visiems parodė, kad nuosekliu darbu galima įgyvendinti svajones.

Vilkyčių trasa atitinka Europos standartus, o saugumas joje yra maksimalus, rengiamos aukščiausio lygio sportinės automobilių varžybos. Renginiai sulaukia didelio žiūrovų susidomėjimo, kasmet daugėja ir juose dalyvaujančių sportininkų. Jokios sporto šakos atstovai šiuo metu nėra tiek pasiekę, kaip automobilių sporto entuziastai, iš kurių vienas – vilkytiškis K. Gudžiūnas.