„Šernų judėjimo sukontroliuoti neįmanoma. Jie naktiniai gyvūnai, kurie maitinasi miškuose, pievose, pasėliuose, daržuose, todėl naktimis gali apsilankyti ir netoli kiaulių ūkių, bei paskleisti virusą ant žolės. Prašome nešerti kiaulių šviežia žole, žolę galima duoti tik jeigu ji pilnai nuplikyta karštu vandeniu“, – sako VMVT inspektorius Vaidas Jonušaitis.
Kiaulių augintojai gali apsaugoti savo kiaules, tereikia laikytis minimalios higienos. Patenkant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Griežtai apriboti kitų asmenų patekimą pas kiaules. Laikyti kiaules uždarose patalpose, apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų. Nešerti neapdorota karščiu žole ir virtuvės atliekomis.
Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus (apatiškumas, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus), nedelsiant informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar VMVT specialistą. Tai viena iš sąlygų siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo jeigu būtų nustatytas AKM.
Šiemet AKM virusas nustatytas 16 rajonų 79 vietose 168 šernams: Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės Varėnos. Ypač daug žalos pernai jis pridarė Kazlų rūdos, Šakių, Vilkaviškio rajonuose, tiek VMVT inf.