Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per pirmus šių metų mėnesius (sausį ir vasarį) užregistruotas 21 kokliušo atvejis, pernai per tą patį laikotarpį – 10.
Šiais metais registruotas ir pirmasis mirties atvejis nuo šios ligos sukeltų komplikacijų.
Paskutinis mirties atvejis mūsų šalyje buvo registruotas 2012 metais. Abu mirę kūdikiai buvo neskiepyti.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Europos šalyse registruojama 15-20 tūkst. kokliušo atvejų. Tyrimų duomenimis, neskiepyti vaikai turi beveik 30 kartų didesnę tikimybę susirgti kokliušu, nei gavę visus numatytus skiepus.
Skiepai – efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių kūdikiai ir 6-7 metų vaikai.
Lietuvoje vaikai nuo kokliušo skiepijami DTP vakcina, kurioje yra ir difterijos bei stabligės skiepai. Dabar siūloma nauja vakcina DTaP. Ji gaminama ne iš visų kokliušo sukėlėjų, bet iš tam tikrų sudedamųjų dalių, todėl geriau toleruojama.
Nors ir pasiskiepijus galima susirgti, tačiau liga praeina lengviau, be komplikacijų.
Šiuo metu galvojama, kad reikėtų vakcinuoti ir vyresnius vaikus bei suaugusiuosius.
Ligos simptomai
Kokliušas – ūmi oro lašeliniu keliu plintanti bakterinė liga. Dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų, kartais paaugliai ir suaugusieji. Ypač ši liga pavojinga naujagimiams.
Kokliušui būdingi spazminiai kosulio priepuoliai: sausas kosulys, spazminiai kosulio priepuoliai, sloga, dusulys, kvėpavimo sutrikimai. Ligonis karščiuoja, sloguoja, parausta akys, sutrinka miegas, gali vemti.
Užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu, ypač pirmąją ligos savaitę, arba nuo sveiko ligos sukėlėjo nešiotojo. Ligonis gali būti pavojingas aplinkiniams 6 savaites nuo ligos pradžios, tačiau, išryškėjus tipiškiems spazminio kosulio požymiams, užkrėtimo galimybė mažėja.
Gydant sergantįjį kokliušu antibiotikais, jau po 14 dienų rizikos užsikrėsti nebėra.
Kokliušo infekcija plinta oru. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką, prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, čia dauginasi ir sukelia uždegimą. Jų išskirti toksinai su krauju ir audinių skysčiu išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia smulkiųjų bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus (susitraukimą).
Daugiausia sergančiųjų būna vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Ligos eiga
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 6-20 (dažniausiai 7-10) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Vaikai pradeda kosėti, truputį sloguoja, kartais pakyla neaukšta temperatūra. Kosulys vis stiprėja, ypač vargina naktimis.
Nuo ligos pradžios praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta. Tada jam pavyksta įkvėpti oro – pasigirsta gilus, grubus įkvėpimas, kuris vadinamas reprizu. Dažniausiai netrukus prasideda kitas kosulio priepuolis. Po jo vaikas atkosti skaidrių ir tąsių gleivių, neretai ašaroja, teka seilės, gali vemti. Dėl sutrūkusių kraujagyslių parausta akių gleivinė. Kosint iškišto liežuvio pasaitėlis trinasi į apatinius dantis – gali susidaryti opelė. Per parą būna 5-25 kosulio priepuoliai, per kiekvieną iš jų po 2-3 reprizus. Spazminio kosulio stadija trunka 4-6 savaites.
Sunkiai serga kūdikiai, ypač naujagimiai. Sutrinka vaiko miegas, mažėja svoris. Ligos eiga klastinga, nes mažylis nekosti, tačiau jį gali ištikti labai pavojingi kvėpavimo sutrikimai, trunkantys iki 15 sekundžių ir ilgiau. Dėl jų galvos smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, todėl kūdikis gali numirti.
Sveikstant kosulio priepuoliai retėja. Vaikas kosti tik esant fizinei įtampai arba iš įpročio. Iki visiško pasveikimo prireikia dar 2-3 mėnesių.
Vieną kartą persirgus kokliušu, daugiau jis nebepasikartoja.
Gydymas
Jei vaikas pradėjo sausai kosėti, ypač naktimis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kokliušu sergantį vaiką iš pradžių rekomenduojama gydyti ligoninėje, paskui namie pagal gydytojo nurodymus.
Gydoma antibiotikais, juos būtina vartoti 14 dienų, kad būtų tikrai sunaikinti ligos sukėlėjai. Skiriama gleives skystinančių medikamentų.
Jei vaikas dūsta, galima duoti bronchus plečiančių vaistų.
Medikamentai, slopinantys kosulį, nepadeda, nes jo nuslopinti beveik neįmanoma.
Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti dažnai, bet po nedaug šiltu skystu ir švelniu maistu. Jei kosėdamas vaikas vemia, po 20-30 minučių vėl pamaitinti.
Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosti, pradeda dusti, atsiranda galvos, ausies skausmai, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – greičiausiai liga komplikavosi.
Komplikacijos
Dėl deguonies trūkumo smegenyse gali išsivystyti posthipoksinė encefalopatija – sunki galvos smegenų liga, dėl kurios ateityje gali sutrikti vaiko psichoemocinis vystymasis.
Kitos komplikacijos: plaučių, vidurinės ausies uždegimai, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Tuomet reikalingas stacionarinis gydymas. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi kūdikis gali mirti.