Daug dėmesio skiriama ilgalaikėje perspektyvoje ozono sluoksnį pažeidžiančių medžiagų (chloro, fluoro angliavandenilių) mažinimo ir atsisakymo galimybėms. Būtent šių medžiagų dalelės, pakilusios į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir veikiamos UV, skyla į chlorą ar chloro junginius bei ardo ozono sluoksnį.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ozono sluoksnis atsistato, tačiau lėtai ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Stratosferinis ozonas susiduria ne tik su daug žalos keliančiais ilgalaikiais antropogeninės veiklos iššūkiais, bet ir su trumpalaikiu gamtinių reiškinių poveikiu (vulkaniniais išsiveržimais, saulės aktyvumo ciklu, El Nino reiškiniu), kurie taip pat veikia ozono molekules ir lemia mažesnį sluoksnio tankį.
Kasmet dėl žmonių veiklos, kuri dėl atmosferos cirkuliacijos pasiekia Antarktidą, formuojasi palankios sąlygos susidaryti ozono skylei. Įprastai šis reiškinys virš Antarktidos susidaro rugsėjo viduryje ar pabaigoje, bet šiemet ypatingos gamtinės sąlygos – povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga išsiveržimas Ramiajame vandenyne – lėmė neįprastai ankstyvą (rugpjūčio pradžioje) ozono skylės susiformavimą. Tai paspartino gamtinius procesus, o šie neigiamai paveikė Antarktidos klimatą.
Pagal LHMT inf.