Dabartinė rajono valdžia, kurioje, be politikos naujokės, buvusios „tvarkietės“, merės Daivos Žebelienės, svarbius postus pasidalino trys buvę rajono merai Algirdas Balčytis, Šarūnas Laužikas ir Arvydas Jakas, jokio finansinio stebuklo neįvykdė: šiais metais planuojama gauti 1,1 proc., arba per 1 milijoną litų, lėšų mažiau nei 2012 metais.
Vakar rajono Taryba patvirtino 2013 metų biudžetą, kuriame numatyta, kad Savivaldybė šiemet gaus 106,09 mln. litų pajamų ir tiek pat lėšų išleis.
Tikisi daugiau iš gyventojų
Kaupiant 2013 metų biudžeto pajamas, daugiausia lėšų tikimasi gauti iš gyventojų pajamų mokesčio. Šio mokesčio numatyta surinkti 21,46 mln. litų.
Šalies Finansų ministerija šiemet nustatė, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, atitenkanti savivaldybių biudžetams, bus 57,34 proc. nuo pajamų, gaunamų į nacionalinį biudžetą (2012 m. buvo 61,32 proc.). Tačiau Šilutės savivaldybės administracija ir politikai šio mokesčio pajamų plano nesusimažino, bet pasididino nemenka suma – 1,684 mln. litų.
Siekiant, kad savivaldybės biudžetas gautų planuotas gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, Šilutės rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai šiemet turės sumokėti 2,389 mln. litų, arba 6,9 procento daugiau, nei šio mokesčio sumokėjo 2012 metais.
Valstybės specialioji dotacija mokinio krepšeliui bus 31 300 tūkst. litų. Ji, palyginti su 2012 metais, yra 971 tūkst. litų mažesnė. Mokinio krepšelio dalis, tenkanti vienam mokiniui, yra 3310 litų, ir šis dydis nesikeičia jau treji metai. Tačiau mokinio krepšelio lėšų sumažėjo dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus.
Finansų ministerija paskyrė Šilutės r. savivaldybei 23,236 mln. litų specialiąją dotaciją valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Tai 617,9 tūkst. litų daugiau nei 2012 metais. Dotacija socialinėms išmokoms ir kompensacijoms didėja 1,056 mln. litų, arba 8,7 proc. Dotacija darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti (viešiesiems darbams) sumažinta 266 tūkst. litų, arba 33,8 proc.
Dėl metodikos pakeitimų kone per pusę (47,9 proc.) sumažinta dotacija civilinės saugos funkcijai atlikti.
Valstybės investicijų programai skirta 621 tūkst. litų specialioji valstybės biudžeto dotacija. Žinant, kad vienos miesto gimnazijos renovacijai anksčiau būdavo skirta 2 ar 3 mln. litų, tai šiemetinė dotacija labai maža. Akivaizdu, kad šiemet skirtos lėšos racionaliausiai galės būti panaudotos tik rengti projektams ir kaip dalinis finansavimas įgyvendinti ES finansuojamus projektus.
Liks galvos skausmas
Nors šių metų rajono biudžetas mažesnis nei pernai, tačiau, Ekonomikos ir finansų komiteto narių nuomone, rajono žmonių ir didžiosios daugumos Savivaldybės įstaigų gyvenimas nebus kritiškas.
Didžiausiu Savivaldybės administracijos galvos skausmu liks švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimas – Ugdymo kokybės ir modernios aplinkos užtikrinimo programa. Šiai programai skiriama 52 206,7 tūkst. litų, arba 1,12 mln. litų mažiau, nei švietimo reikmėms buvo skirta tvirtinant 2012 metų Savivaldybės biudžetą. Toks sumažėjimas – tai bemaž vienos vidutinį moksleivių skaičių turinčios vidurinės mokyklos metų biudžetas.
Švietimo skyriaus specialistai rajono politikams jau teikia pasiūlymus, kokiose mokyklose reikėtų mažinti klasių komplektų skaičių, kuriose pagrindinėse mokyklose naikinti 9-ąsias klases, jei jose mokosi mažai moksleivių. Siūloma panaikintų klasių moksleivius pavėžėti į kitas mokyklas. Jau atvirai užsimenama, kad tokių priemonių reikėtų imtis Kintų, Rusnės pagrindinėse mokyklose.
Saugų vaikų namams išlaikyti 2013 metais skiriama dotacija sumažinta 424 tūkst. litų, arba 32,6 procento, palyginti su 2012 m. Vis daugiau politikų teigia, kad šios įstaigos perėmimas iš ministerijos pavaldumo į savivaldybės pavaldumą kelia nemažai finansinių problemų.
Antra pagal dydį lėšų suma rajono biudžete numatyta socialinėms reikmėms – Socialiai saugios aplinkos kūrimo programai. Šiai programai vykdyti skiriama 23 615 tūkst. litų, arba 1,3 proc. mažiau, nei buvo patvirtinta 2012 metais.
Opozicija nepritarė
Rajono Tarybos opozicijos 6 nariai nebalsavo už suplanuotą biudžetą. Opozicijos lyderis, valstiečių – žaliųjų atstovas Virgilijus Pozingis pavadino biudžetą blogai parengtu, be jokios naujos idėjos, galinčios pagerinti savivaldybės finansinę, socialinę ar ekonominę situaciją.
Be to, jo nuomone, yra rengiant biudžeto projektą pažeistas Biudžeto sandaros įstatymas. „Biudžeto projektas visuomenei svarstyti turėjo būti pristatytas jau sausio mėnesį, bet Savivaldybė rajono politikams jį pristatė tik prieš pusantros savaitės“, – sakė opozicijos lyderis Virgilijus Pozingis.
Jis teigė įsitikinęs, kad dėl geresnio savivaldybės finansavimo rajono vadovai nieko nenuveikė. „Juk rajono valdžia turėjo ir turi aukščiausio rango globėjus: ir buvusį ministrą pirmininką Andrių Kubilių, ir dabartinį premjerą Algirdą Butkevičių, ir Seimo rinkimų mūsų krašte favoritą Artūrą Skardžių. Mitas apie visuomenines pareigas einančių vicemerų galias ir įtakas sklaidosi kaip rūkas“, – kalbėjo V.Pozingis.
Tačiau kitas opozicinės partijos – Darbo partijos – lyderis Saulius Stankevičius palaikė būsimą biudžetą ir siūlė savo partiečiams patiems apsispręsti, ar balsuoti už, ar prieš.
2013 metų biudžetas patvirtintas 20 politikų balsais.
Kas atsakingas? Ką daryti?
Retoriškus klausimus, kas atsakingas ir ką daryti, vertindamas patvirtintą 2013 metų rajono biudžetą kelia ir rajono Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Gečas. Jo nuomone, rajone klostosi grėsminga padėtis, kuri didžiąja dalimi susidarė dėl didžiulės gyventojų emigracijos, sumažėjusio gimstamumo, savivaldybę slegiančių skolų, anksčiau rajono Tarybos priimtų blogų sprendimų.
„Per metus rajono mokinių skaičius sumažėjo apie 450, ir mokinio krepšelio lėšų negauta net apie 1 mln. litų. Be to, dar 228 tūkst. litų iš mūsų paimta papildomai, nes nuo rugsėjo mėnesio dar mokinių mažės. Blogiausia, kad tai kartojasi ne pirmus metus. Kasmet iš rajono mokyklų žemėlapio „dingsta“ vidurinė mokykla!“ – grėsmingą tendenciją švietimo srityje komentavo A.Gečas.
„Didelės savivaldybės skolos verčia ieškoti sprendimų, o siūlomi taupymo sprendimai yra vėl bloginantys rajono žmonių gerovę – uždaryti darželius, nekomplektuoti klasių, atleisti mokytojus. Kaip Tarybos narys, aš ne kartą išsakiau savo pastabas dėl šio ir buvusių biudžetų projekto. Bet dažniausiai atsimušiau kaip į monolitinę sieną, kurios nepramuši. Didžiulė problema tampa ką nors keisti, nes paaiškėja, kad tai „nėra savivaldybės kompetencija“, „tai prieštarauja mokinio krepšelio aprašui“, „tai neleidžiama Biudžeto sandaros įstatyme“ ir pan.“, – piktinosi A.Gečas.
Pasak jo, per kelias rajono Tarybos kadencijas aukščiausiems rajono vadovams praradus atsakomybę ir padorumą, savo interesą iškėlus aukščiau viešojo, savivaldybės finansinė situacija dabar yra ties krizės riba. Dabar nerandama kelių tūkstančių litų kaimo ir miesto jaunimo užimtumui, o anksčiau šimtai tūkstančių neretai buvo švaistoma į kairę ir į dešinę. Ryškiausiai įsimintinas Žemaičių Naumiesčio muziejaus renovacijos atvejis, kur savivaldybės administracija, neturėdama Tarybos sprendimo, tapo skolinga daugiau nei 700 tūkst. litų statybos bendrovei. Neskaidrus biokuro pirkimas „Šilutės šilumos tinklų“ įmonei padidino šilumos sąskaitas ne tik gyventojams, bet ir pačiai Savivaldybei, kuri moka už savo įstaigų šildymą.
A.Gečas mano, kad dabartinė rajono valdžia ir savivaldybės administracija tiesiog privalo dirbti atsakingai ir taisyti savivaldybės finansinę padėtį.
Vienintelis trūkumas – lėšų stygius
Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Arvydas Jakas, vertindamas patvirtintą savivaldybės 2013 m. biudžetą, sakė, kad vienintelis jo trūkumas – lėšų stygius.
Jo nuomone, Savivaldybės administracija suplanuotas pajamas paskirstė taupiai.
Valdančiojoje koalicijoje jau aptarta, kad 2012 metais gautos 2,5 mln. Lt neplanuotos pajamos bus skiriamos apmokėti skolas už rajono įmonių jau padarytus darbus. Beje, dabartinė valdančioji koalicija, pakeitusi mero V.Pozingio komandą, turi paveldėjusi tokių skolų apie 12 mln. litų. Valdantieji mano, kad ir toliau bus laikomasi taisyklės visas neplanuotas lėšas skirti savivaldybės skoloms dengti.