Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kasmet kurį nors sparnuotį paskelbia „Metų paukščiu“. Šiemet taip „pagerbtas“ kovas – varninių šeimos paukštis, sparčiai nykstantis Lietuvoje.
Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas JUSYS sako, jog per beveik tris dešimtmečius nuo vienintelės kol kas Lietuvoje organizuotos šių paukščių apskaitos jų jau sumažėjo keliasdešimt kartų.
Šilutės rajonas – ne išimtis: 1995-1996 metais mūsų krašte kartu su dabar Pagėgių savivaldybei priklausančia teritorija priskaičiuota apie 20 kovų kolonijų, o štai dabar jų beliko trys ar keturios…
Kovams reikia apsaugos
„Kovas – toks pat paukštis, kaip ir visi kiti. Nėra tik naudingų arba tik žalingų paukščių“, – sako V.Jusys, kai bandoma išpešti kokią nors kovų teikiamą naudą, dėl kurios vertėtų juos saugoti. Anot jo, taip svarstant reikėtų ir lakštingalas, ir gandrus naikinti, nes ir jie žmogui konkrečios naudos neatneša…
Tačiau čia pat abejoti neleidžiančiu balsu ornitologas patikina, kad kovui tikrai reikia žmogaus dėmesio ir apsaugos.
Todėl visus šiuos metus Lietuvoje bus inventorizuojamos šių paukščių kolonijos, aiškinamasi, kiek jų beliko, stebima, ar jie nėra naikinami, taip pat visuomenei stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos apie kovus.
Kovo diena minima kovo 4-ąją, tačiau prikimusiu balsu išrėkiamas šių stambių (kūno ilgis siekia arti pusės metro) paukščių „kran“ mūsų krašte garsiausiai girdimas nuo vasario pabaigos, o kartais – tik kovo pabaigos – nelygu koks būna tų metų pavasaris. Tačiau girdėti šiuos paukščius galime ir žiemą, mat mūsų kraštuose žiemoja iš šiaurės regionų suskridę kovai.
Kovai kuriasi prie bažnyčių, kapinėse, parkuose ir skveruose augančiuose aukštuose medžiuose. Viename medyje gali būti nuo kelių iki 30 ir net 50 kovų lizdų, o rekordinis jų skaičius buvo daugiau nei 70 lizdų viename medyje.
Balandį – visuotinė apskaita
Kol kas vienintelė išsami kovų apskaita, kurią organizavo pats V.Jusys, Lietuvoje vykdyta tik 1985-aisiais. Tuomet suskaičiuota, kad mūsų šalyje peri apie 100 tūkstančių šių paukščių porų. Po to kovai kartą dar skaičiuoti po 10-ties metų, tik ne visoje Lietuvoje, o Klaipėdos apskrities teritorijoje.
Realią kovų populiacijos gausą Lietuvoje žinosime jau šį pavasarį, mat balandžio pabaigoje numatyta vykdyti visuotinę jų apskaitą.
Pasak žinomo ornitologo, vienoje kovų kolonijoje įprastai būna nuo kelių iki 1000 ir daugiau lizdų. Tokia gausi ir mūsų rajone iki šiol gausiausia kolonija yra Katyčiuose augančiame pušynėlyje. Didelė kolonija daug metų stebėta Šilgaliuose. Šilutėje, Rusnėje, Vilkyškiuose, Stoniškiuose kovai sparčiai nyko, ir kiek jų beliko dabar, kol kas nežinoma.
O štai Kucų kaime buvusią ir išnykusią kovų koloniją pakeitė jų teritoriją užėmę pilkieji garniai ir baltieji gandrai.
Jauniklius dedame į puodą…
Kovų nykimo priežasčių, pasak V.Jusio, yra nemažai. Viena jų – pakelėse sparčiai naikinami medžiai, kuriuose mielai savo kolonijas kuria šie juodi, metalo blizgesį turintys paukščiai. Kaip žinia, pakelės medžiai pastaraisiais metais sparčiai verčiami ir mūsų rajone.
Be to, kovai naikinami ir šaudant, nors šaudytojai įtikinėja šaudantys varnas.
Lyg to dar būtų negana, Lietuvoje atsirado ir varnų valgytojų draugija, pastaraisiais metais ypač populiarėja kovų jauniklių mėsos valgymas.
Tiesa ta, kad tikrai ne visi valgytojai atskiria, kokį varninį paukštį deda į puodą, mat, be kovų, Lietuvoje peri dar 8 varninių paukščių rūšys: šarkos, kuosos, pilkosios ir juodosios varnos, krankliai, riešutinės, kėkštai ir sibiriniai kėkštai. Pastarieji yra rečiausi jau vien todėl, kad jie – sibiriniai.