Dar vienas Europos Sąjungos išorės sienos su Rusija ruožas praktiškai tapo neįveikiamas norintiems nelegaliai ją kirsti Plaškių užkardos ruože – Šilutės rajono ir kaimyninės Pagėgių savivaldybės pietinėje dalyje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos ruože baigta įrengti moderni visą parą dirbanti sienos stebėjimo sistema.
Analogišką apsaugą 2010 metais įdiegus anksčiau neramiausia pasienyje su Rusija laikytoje Viešvilės užkardoje, per metus ten nebuvo užfiksuota nei vieno sienos pažeidimo atvejo.
Projekto metu Plaškių užkardos ruože buvo įdiegta kompleksinė apsaugos sistema, užkardos pastate įrengtas stebėjimo centras su specialiai pasieniui sukurta programine įranga, pastatyti nauji stebėjimo bokštai ir rekonstruoti esami. Devyniuose bokštuose sumontuotos apie 25 km sienos ruožą stebinčios kameros, šiluminę energiją spinduliuojančius objektus fiksuojantys naktinio matymo įrenginiai (termovizoriai), radarai. Naktinio matymo prietaisai VSAT pareigūnams leidžia užfiksuoti pažeidėjus ir tamsoje, kelių kilometrų spindulių.
Kaip teigė VSAT Pagėgių rinktinės vadas pulkininkas Rimantas Timinskis, neabejojama, kad nuo šiol Plaškių užkardos ruože gerokai sumažės pažeidėjų.
„Iki šiol šiame ruože per metus fiksuodavome po keliasdešimt sienos pažeidimų, pavyzdžiui, pernai tokių atvejų buvo 30. 2010 m. čia pasieniečiai sulaikė daugiausiai kontrabandinių cigarečių, palyginti su kitomis mūsų užkardomis, – daugiau nei pusantro šimto tūkstančių pakelių”, – sakė R.Timinskis.
Pasak jo, šiame ruože įkliuvo ir 21 kontrabandininkas. „Pažeidėjų gaudynės čia neretai primindavo dramatiškus kovinius filmus.
Dabar visą ruožą nuolat matome lyg ant delno, o pastebėję įtartiną judėjimą, į vietą iškart siųsime mūsų patrulius. Tokių kontrolės priemonių nauda yra akivaizdi. Pavyzdžiui, Viešvilės užkardoje 2010 m. įdiegus identišką sistemą per metus nė karto niekas net nebandė pažeisti valstybės sienos, todėl panašių rezultatų tikimės ir čia”, – pasakojo pulkininkas.
„24,5 km Plaškių užkardos ruože dabar įdiegta pažangi aparatūrinė ir programinė įranga, specialiai sukurta ir pritaikyta Lietuvos pasienio sąlygoms. Į stebėjimo centrą visą parą perduodamas vaizdas iš dieninio ir naktinio matymo vaizdo kamerų, sumontuotų ant 25 m aukščio stebėjimo bokštų. Sienos kontrolės sistemoje taip pat sumontuoti judančius objektus aptinkantys radarai bei kiti specializuoti jutikliai, kurie akimirksniu nukreipia kameras į užfiksuotą žmogų ar transporto priemonę. Visa ši informacija nepertraukiamai perduodama į stebėjimo centrą – tad įveikti sieną nepastebimam tapo praktiškai neįmanoma”, – sakė apsaugos sistemą įdiegusios bendrovės „Fima” apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas.
Pasak „Fimos” atstovo, skirtinguose pasienio ruožuose įdiegtos intelektualios inžinerinės technologijos ateityje galės būti integruotos į vieningą išorinės ES sienos stebėjimo sistemą.
Ši sistema įdiegta už Europos Sąjungos (ES) finansuojamo Išorės sienų fondo lėšas, ji kainavo 8 mln. 808 tūkst. litų. Panaši kontrolės sistema veikia ir kitose sieną su Rusija saugančiose Bardinų (Pagėgių savivaldybė) ir Viešvilės (Jurbarko rajonas) užkardose bei sieną su Baltarusija Šalčininkų rajone saugančioje Tribonių užkardoje. Numatoma, kad už ES lėšas universali sienos stebėjimo sistema bus diegiama ir kitose sieną su Rusija bei Baltarusija saugančiose VSAT užkardose.
VSAT duomenimis, 2010 m. iš viso buvo užfiksuoti 365 bandymai neteisėtai kirsti sieną, šiemet tokių atvejų būta 340. Absoliuti dauguma tokių nusikaltimų fiksuojama šalies pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Įdiegus įvairias sienos kontrolės stiprinimo priemones per dešimt metų tokių pažeidimų sumažėjo 2,5 karto.
Rašyti atsakymą