Nors pagal kalendorių jau turėtume du mėnesius kasti sniegą nuo takų ir džiaugtis šaltuko teikiamais malonumais, tačiau žiema kol kas teikia tik rudeninę vėsą ir drėgmę. Tokiu žiemai neįprastu šilumos antplūdžiu visiškai nesidžiaugia šilumos tiekėjai, nes tokie orai iki minimumo sumažino pajamas. UAB „Šilutės šilumos tinklai” darbuotojams belieka su nostalgija prisiminti žiemas, kuomet karaliavo minusinės temperatūros, ir tai tęsėsi bent kelis mėnesius.
Pajamų pakanka tik išgyvenimui
UAB „Šilutės šilumos tinkai“ direktorius Vaidotas Mačiulis „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad šios žiemos temperatūra jau siekia rekordus. Suskaičiavus kelių pastarųjų metų temperatūrų vidurkius, galima sakyti, kad 2018 – 2019 metų žiemos yra neįprastai šiltos. Tačiau jei tokios žiemos yra ypač palankios centralizuotos šilumos gavėjams, tai šilumos gamintojų jos anaiptol nedžiugina.
„Galima sakyti, kad antrus metus iš eilės turime išgyventi gaudami vos minimalias pajamas už parduotą šilumą“, – sako V. Mačiulis.
Tiesa, įmonėje visi katilai ir įrengimai veikia įprastu režimu, tik sunaudojami šiek tiek mažesni kuro kiekiai. O pajamų už suvartotą šilumą gaunama tik tiek, kad bendrovė išgyventų. „Nėra nė ko svajoti sukaupti lėšų investicijoms”, – sako direktorius.
Be to, pasak V. Mačiulio, „Šilutės šilumos tinklai“ jau dveji metai patiria nuostolių dėl ydingos šalies kainų nustatymo politikos. Tokias prielaidas, anot jo, išsako daugelis Lietuvos savivaldybių šilumos gamybos įmonių vadovų. Pavyzdžiui, Šilutės šilumininkus prieš kelis metus Kainų ir energetikos kontrolės komisija nubaudė – įpareigojo per 3 metus šilumos vartotojams sugrąžinti 540 tūkst. eurų. Šiuo metu dar yra likę beveik nuostolingai dirbti dar vienerius metus. Pasak direktoriaus, geriau būtų buvę, jei būtų įpareigoję tokią sumą investuoti į bendrovės įrangos tobulinimą, tuomet ir nauda krašto žmonėms būtų ilgalaikė.
Visi suplanuoti projektai įgyvendinti
Kaip ten bebūtų, visi suplanuoti projektai, kuriems bendrai buvo gauta apie 50 proc. ES paramos, per 2019 metus buvo įgyvendinti. Praėjusių metų planas įgyvendinti 3 mln. Eur vertės investicinius projektus įvykdytas. Taigi, pusę šios sumos teko surasti iš įmonės sukauptų lėšų, skolintis iš bankų.
Praėjusiais metais, gavus ES fondų paramą, jau vasario mėnesį buvo uždaryta Traksėdžių katilinė ir gyvenvietės centralizuoto šildymo sistemos prijungtos prie Šilutės miesto katilinės. Praėjusių metų vasarą uždaryta ir anglimis bei malkomis kūrenta Rusnės miestelio katilinė, ir paklotos naujos šilumos trasos. Tad dabar miestelio centralizuota šiluma tiekiama iš visiškai atnaujintos smulkintos medienos katilinės, esančios Specialiosios mokyklos teritorijoje.
Juknaičių katilinėje pakeistas vienas iš keturių katilų, kurie degina šiaudų rulonus. Šilutės mieste pakeista dalis kvartalinių šilumos trasų. Jau baigiama rekonstruoti Kintų katilinė ir sausio pabaigoje pradės veikti medienos skiedrų katilas, kuris pakeis buvusį anglies ir malkų katilą. Šis katilas yra paskutinis „Šilutės šilumos tinkluose“, naudojęs tokį atvežtinį anglies kurą.
Liko gyvybiškai svarbių darbų
„Ne veltui praėjusiais metais įgyvendinome net 6 dalinai ES finansuojamus projektus. Šilumos tinklų atnaujinimui tokią paramą ateityje jau bus sunku gauti, o projektai turės būti ypač sudėtingi“, – sako V. Mačiulis.
Tad šiemet Šilutės šilumos tiekėjų vadovybė tikisi, kad pavyks atnaujinti bent du pirmuosius nuo 2004 metų bendrovėje pradėtus naudoti biokuro katilus, jiems reikia keisti vamzdynus, pakuras. Tokiems darbams reikės apie 50 tūkst. Eur.
Savivaldybės suplanuota Knygnešių kvartalo renovacija įpareigoja šilumos tiekėjus atnaujinti ir savo trasas. Tokiems darbams prireiks apie 70 tūkst. Eur.
Šiemet suplanuota rekonstruoti ir Šilutės rajoninės katilinės vandens paruošimo cechą. Reikės atnaujinti įrangą, kuri vandenį nukalkina ir nugeležina, o tam reikės dar apie 50 tūkst. Eur.
Be to teks pakeisti ir tinklo siurblius į efektyvesnius. Dabar dar dirba sovietmečio gamybos siurbliai, jiems reikia daugiau elektros energijos ir jau sudėtinga gauti detalių.
Taigi, kai šilumos gamintojų klausia, ką jie veikia vasaros metu, šie atsako, jog dirba dar daugiau nei žiemą, nes reikia visą ūkį sutvarkyti taip, kad jis be pertrūkių veiktų šildymo sezono metu.
Skolos nebevargina
Prieš 5 metus, pasak direktoriaus V. Mačiulio, pagrindinis skolininkas už suvartotą šilumą buvo Šilutės rajono savivaldybė. Ji visuomet turėjo skolų už savo išlaikomų įstaigų šildymą. Tačiau jau 5 metai tokių skolų Savivaldybė nebeturi, todėl bendrovė savo uždirbtomis lėšomis gali laisvai disponuoti.
Savivaldybės gyventojai, kurie naudoja centralizuotą šilumą, kasmet po šildymo sezono dar būna nesumokėję apie 150 tūkst. Eur. Tačiau ši skola iki kitų metų šildymo gerokai sumažėja.
Vis dar išlieka nemaža problema su socialinių būstų gyventojais. Jie, pasak direktoriaus, dažnai pagyvena, pasinaudoja paslauga, o vėliau dingsta. Būstai priklauso Savivaldybei, todėl juose gyvenantys žmonės už paslaugą mokėti vengia, neturi ir turto, tad išieškoti skolas būna sudėtinga.
Įmonės vadovams įvairių abejonių kėlė sparčiai vykdoma daugiabučių namų renovacija, nes užsandarinti ir apšiltinti namai suvartoja perpus mažiau šilumos. Nerimą dėl pajamų mažėjimo išsklaidė nauji klientai. Per praėjusius metus prie centralizuotos šildymo sistemos prisijungė katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia, „Lidl” prekybos centras, Šilutės autobusų parkas ir stotis. Naujų klientų bus ir šiemet: bus prijungtas statomas Sporto ir sveikatingumo kompleksas, nauji Teismo rūmai, nuolat prisijungia ir nauji privatūs namai. Pasak direktoriaus, tai nestebina, nes įmonės gaminamos šilumos kaina jau daugiau nei dešimtmetį yra tarp pigiausių Lietuvoje.