Nors UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys ir įmonės vyriausioji ekonomistė Rita Kamarauskienė atostogauja, tai nereiškia, kad ši Savivaldybės šilumos įmonė dirba atostogų režimu.
Pasak atostogaujančio įmonės direktoriaus Algio Šaulio, liaudiška patarlė primena: nori važinėtis žiemą, rogutes pasiruošk vasarą. Todėl dabar bendrovė tvarko katilus, rekonstruoja trasas ir „medžioja“ pigesnį kurą.
Žiema – šilta, kūreno mažiau
Po šildymo sezono pabaigos eina tik antras mėnuo, o jau visi katilai išvalyti ir paruošti naujam sezonui. Daugiausia darbo šilumininkai turėjo su naujausiu ir didžiausio pajėgumo – 10 megavatų – katilu. Jis buvo užkurtas žiemos sezonui prasidėjus, o užgesintas tik sezonui pasibaigus, todėl valyti buvo ką.
Kiti trys mažesni ekologišku kuru kūrenami katilai, kurių bendras pajėgumas yra tik 15 megavatų, būdavo pakuriami paeiliui, tik tuomet, kai reikėjo daugiau šilumos.
Pasak A.Šaulio, šią žiemą teko kurti ir senąjį mazutu kūrenamą katilą. Jis užkurtas ne todėl, kad trūko šilumos, bet kad reikėjo sunaudoti rezervuaruose turėtas mazuto atsargas – apie 650 tonų. Bendrovė jau nebenaudos tokio kuro, kuris įprastai turi daugiau sieros teršalų. Pakeitus skysto kuro katilų degiklius, juose bus galima deginti žymėtą dyzeliną, o šiam kurui laikyti teks rekonstruoti skysto kuro rezervuarus.
Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad šilumos įmonė privalo turėti mažiausiai 150 tonų žymėto dyzelino atsargų.
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mačiulis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad per praėjusius metus „Šilutės šilumos tinklai“ pagamino apie 67 GWh centralizuotai tiekiamos šilumos. Tai bemaž 23 GWh mažiau nei pagamindavo ir į trasas paduodavo ankstesniais metais. V.Mačiulis tokį šilumos poreikio sumažėjimą sieja su šiltesne nei įprasta žiema, nuolat rekonstruojamomis šilumos trasomis (mažesni šilumos nuostoliai) ir renovuojamais daugiabučiais namais, kuriems šildyti sunaudojama perpus mažiau šilumos.
Kasmet – po kilometrą naujų trasų
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Strakšys pasakojo, kad įmonė Šilutės mieste turi apie 24 km centrinio šildymo trasų, iš kurių apie 10 km paklotos nuo 1984 metų.
Bendrovė kasmet savo uždirbtomis lėšomis pakeičia apie 1 kilometrą trasų. Seni vamzdynai, kadaise suguldyti betoniniuose loviuose, keičiami į bekanales gerai izoliuotų vamzdžių trasas. Taigi, pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vadovų, kai kuriose miesto vietose bus kasinėjama ir šią vasarą – iki šildymo sezono pradžios bus pakeistas dar vienas kilometras vamzdynų.
„Medžioja“ pigesnes medienos drožles
Pasak bendrovės direktoriaus A.Šaulio, jau praėjo nerimastingi laikai, kai Šilutės šilumos tiekėjai biokurą – medienos drožles – pirkdavo vienu viešojo konkurso būdu. Tokie konkursai buvo kaip loterija – kartais pavykdavo įsigyti pigaus kuro, kartais nepavykdavo. Dabar, pasak direktoriaus, kuras perkamas energijos išteklių biržoje „Baltpool“. Bendrovė nurodo pageidaujamo kuro poreikį, pageidaujamą kainą ir laukia tiekėjų pasiūlymų. Taip galima įsigyti pigesnio biokuro.
„Praėjusią žiemą už kurą mokėdavome vidutiniškai 145 Eur už vienos tonos naftos ekvivalentą, o šiuo metu „medžiojame“ po 108 eurus kainuojančias medienos drožles. Į užklausą parduoti drožlių dar pigiau – už 105 Eur – pasiūlymų negavome“, – sakė A.Šaulys.
Įmonės biokuro sandėliuose tilptų kuro 2-3 šildymo sezono mėnesiams. Pasak A.Šaulio, daugiau sukaupti kuro yra neracionalu, nors jis vasarą yra pigesnis. Yra paskaičiuota, kad smulkintos medienos kaloringumas ilgainiui krenta, todėl neturint uždarų sandėlių galima prarasti nuo 10 iki 35 proc. drožlių energetinės vertės.
Atsiskaito gerai
Kalbėdamas apie finansinius įmonės reikalus, A.Šaulys sakė, kad vartotojai už šilumą atsiskaito neblogai.
Šiemet gyventojai dar yra skolingi 377 378 Eur, verslo įmonės – 29 637 Eur, o Savivaldybė ir jos įstaigos – 308 447 Eur. Ankstesniais metais Savivaldybės skola „Šilumos tinklams“ būdavo 2-3 kartus didesnė.
„Šilutės šilumos tinklų“ vadovus džiugina, kad Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasirūpino šių metų pradžioje apmokėti visas Savivaldybės įmonių ir įstaigų skolas už šilumą. Tikimasi, kad ir dabartinės sąskaitos bus apmokėtos iki naujo šildymo sezono pradžios.
Be to, nuo šių metų gegužės 11 d. LR Vyriausybė nustatė tvarką, kad Savivaldybėms, kurios delsia mokėti už suvartotą šilumą, privaloma skaičiuoti delspinigius net tuomet, jeigu bendrovę valdo ta pati Savivaldybė. A.Šaulys mano, kad tokia tvarka pagerins bendrovės finansinę situaciją.