Pusmetį pamariškius varginęs potvynis atsitraukė, ekstremali situacija atšaukiama, – toks nutarimas priimtas antradienį Savivaldybėje vykusio Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu.
Kartu posėdyje dviem pamariškius gelbėjusiems kariškiams įteikti Savivaldybės vadovų padėkos raštai.
„Daug visiems mums šiemet buvo triūso ir rizikos“, – taip dabar jau tikriausiai praeitin nuėjusį visą pusmetį pamariškius varginusį potvynį įvertino Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris. Vicemero žodžiais tariant, toks ilgalaikis potvynis buvo tarsi priminimas pamariškiams, kaip jiems būtų tekę gyventi artimiausius 10 metų, jei nebūtų pavykę išsiderėti, kad šiemet bus pastatyta estakada kelyje į Rusnę.
Važiavo šiemet į Šilutę ir Vyriausybės vadovai, ir Seimo nariai, kurie patys akivaizdžiai galėjo pamatyti kaip tokias gamtos stichijas išgyvena Šilutės krašto žmonės.
Visgi, pasak vicemero, vieni mes nebūtume išgyvenę, t.y., nebūtume galėję suteikti apsemtųjų teritorijų žmonėms tokią pagalbą, kokios jiems reikėjo. Čia Savivaldybei ir jos įmonėms į pagalbą atėjo Lietuvos kariuomenė. Todėl A.Bekeris ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis su pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu Savivaldybės vadovų padėkos raštus įteikė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vadui majorui Arnoldui Vasiliauskui ir to paties bataliono vyresniajam karininkui Kęstučiui Piluckiui.
S.Šeputis irgi sakė, kad šiemetinis potvynis buvo išskirtinai ilgas, ir net dabar vos pasibaigęs, jis ir vėl grasina Pamariui. Štai nuo šios savaitės pradžios ant kelio į Rusnę ir vėl laikosi keliolikos centimetrų gylio vanduo.
Padėkota ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrams, kuriems, anot S.Šepučio, tokios ekstremalios situacijos jau seniai tapo kasdienybe, ir kelininkams, kitoms tarnyboms.
Tačiau S.Šeputis priminė, kad net ir pastačius estakadą palengvės tik gyvenimas rusniškiams, kurie galės lengviau pasiekti namus. Tačiau iš esmės rajone situacija išliks tokia pat sudėtinga, nes potvyniai niekur nedings. Ir toliau apsemtose vietovėse gyvens žmonės, ir toliau iš ten į mokyklas turės nuvykti vaikai, o susirgusiuosius turės pasiekti medikai.
Kartu aptartas ir pasirengimas sausringajam sezonui, ir kiti aktualūs klausimai.