Visas tris savaitgalio dienas Šilutė kvepėjo tradicinės lietuvių virtuvės patiekalu – cepelinais, miesto kavinių puoduose jų garavo šimtai porcijų. Taip aktyviai Šilutės verslininkai prisijungė prie akcijos „Pavaišink senjorus cepelinais“.
Tokia jau trečius metus Lietuvoje vykstanti akcija pradžiugina vis daugiau senjorų, nes jiems tai galimybė ir gardžiai papietauti, ir sekmadienio popietę iš namų išeiti, smagiai pabendrauti su bendraminčiais.
Šilutės verslininkams, žinia, tokia akcija – darbymetis, nes vienos įstaigos tądien turėjo pagaminti po kelias dešimtis, kitos – net po kelis šimtus cepelinų porcijų. Kartu tai ir pasidalijimas savo pelnu su šalia esančiu, nes tądien vyresnio amžiaus kavinių lankytojai vaišinti nemokamai. Visgi mūsų krašto įmonių vadovai sako pritariantys tinklaraštininko Riebaus katino nuomonei, jog „Laimė nėra gauti, laimė yra duoti…“
Inicijavo Amerikos lietuvis 
„Apsidairyk ir tu – galbūt šalia tavęs yra žmogus, kurio dėka gali pajausti tą džiugesį širdyje, pasidalindamas tuo ką turi. Tad siūlome prie šios gražios akcijos prisijungti visus, ne tik kavines. Vasario 2 d. virkime cepelinus ir vaišinkime jais kaimynystėje gyvenančius senjorus“, – dalintis gerumu bene prieš mėnesį pakvietė Riebus katinas, jau nebe pirmus Lietuvos kavines šiai gražiai akcijai buriantis tinklaraštininkas. Jis ir šiemet iš anksto kvietė verslininkus registruotis akcijai. Vieni šilutiškiai sako registravęsi, kiti tam reikšmės neteikė, nes trečius metus Lietuvoje vykstanti akcija, anot jų, jau yra sulaukusi plataus atgarsio.
Cepelinų diena minima nuo 2014 metų, Amerikos lietuvio Juozo Vaičiūno iniciatyva. Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus.
Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.
„Klumpę“ ir myli, ir nekenčia
„Kaip aš myliu tą jūsų „Klumpę“, ir kaip aš jos nekenčiu… Jau 4 kartus su šeima važiavau į Šilutę, ir vienas, ir su žmona pavalgyti tų išgirtųjų jos cepelinų, ir vis išgirstu vienodą atsakymą: „cepelinų nebeturime“. Kaip taip gali būti?“ – nei tai juokais, nei tai supykęs neseniai „Šilutės naujienoms“ guodėsi Klaipėdos rajone gyvenantis vyriškis.
Klausiamas, kokiu laiku jis į tą „Klumpę“ suka, vyras atsako, kad tai dažniausiai būna popiet – apie 14 – 15 valandą… Žinia, mūsų miesto cepelinų sostinės vardą gavusios „Klumpės“ gerbėjai šioje vietoje gali tik skėstelėti rankomis, nes jie gerai žino: šio patiekalo atsargos „Klumpėje“ baigiasi kur kas anksčiau.
Kavinės vadovė Virginija Mirauskienė pasakoja, jog kolektyvas labai stengiasi, kad visiems užtektų tų pamėgtųjų „XXL“, bet nepavyksta. Tai todėl, kad neretai atvažiavęs klientas padeda puodą ir taria: „Man 12 porcijų“. Arba: „Man 6 porcijas“… Taip ir iššluoja visas turimas atsargas.
„Mes stengiamės, kad mūsų cepelinai iš puodo ant kliento stalo atsidurtų ne vėliau, kaip per pusvalandį, bet dėl tokių didesnių užsakymų dažnai jų pritrūkstame. Tada tenka ir atsiprašinėti“, – prisipažįsta kavinės savininkė V. Mirauskienė.
Ir nors „Klumpėje“ galima užsisakyti įvairių kitų patiekalų iš bulvių – žemaičių blynų, plokštainio, – tačiau garsas apie kavinę aplinkiniuose rajonuose jau seniai sklinda būtent dėl tų „XXL“.
Paprašė net… cepelinų tešlos
Sekmadienį nuo 10 valandos „Klumpės“ slenkstį irgi mynė būriai senjorų, ir ne tik jų. Tądien kavinės kolektyvas išdalijo 40 porcijų garuojančių cepelinų su grietinės, grybų ar spirgučių padažais.
„Tikras darbymetis, darbo daugiau nei kitais savaitgaliais“, – pritarė V. Mirauskienė, kuomet bandėme ją pakalbinti sekmadienio rytą. Paaiškėjo, kad tai dienai „Klumpė“ gavo ir iki šiol dar negirdėtą užsakymą – paruošti ir parduoti cepelinų tešlos. Tokio palengvinimo sau pageidavo šilutiškiai, kurie norėjo virti ir vaišinti kitus, tačiau sakė neturintys laiko gaišti skusdami kalnus bulvių.
„Kiek nustebome dėl tokio prašymo, bet ėmėmės“, – sakė kavinės šeimininkė.
Kiek tų bulvių tądien nuskuto „Klumpės“ šeimininkės, V. Mirauskienė atsakyti negalėjo, bet kaičiami puodai keitė vienas kitą. 11 valandą verslininkė spėliojo, kad teks išvirti kokius 5 puodus, kurių kiekviename – po 40 cepelinų. Beje, išties įspūdingo dydžio – po 370 gramų kiekvienas.
„Šyša“ nuskuto 300 kg bulvių
Apie savo dalyvavimą akcijoje pasiskelbusi seniausia Šilutės valgykla „Šyša“ sekmadieniais nedirba, todėl senjorų laukė pirmadienį. Valgyklos vadovas Modestas Vilkas pasakojo, kad senjorams tądien buvo paruošta apie 100 porcijų po vieną cepeliną. „Taip galėsime nudžiuginti daugiau žmonių“, – sakė M. Vilkas.
Paprašytas suskaičiuoti, kiek tai atsieis įmonei pinigine išraiška, verslininkas smulkintis neketino. Anot jo tie keli šimtai eurų – tik smulkmena palyginus su maloniu jausmu, kurį patiri dovanodamas.
Tiesa, šis jausmas šios valgyklos kolektyvui tikrai nesvetimas, mat „Šyša“ nuolat dalijasi su vargingiau gyvenančiais krašto žmonėmis. Valgyklos transportu neretai maisto nuvežama į Šilutės senelių globos namus, kartais paremiami Šilutės socialinių paslaugų centro gyventojai ar „Caritas“ organizacijos globojami varguoliai. „Šyšos“ kolektyvas turi ir keletą globojamų senolių, kuriems taip pat neretai nuveža karšto maisto.
„Šyšoje“ taip pat kasdien pagaminama nemažai kitų patiekalų iš bulvių: tų pačių žemaičių blynų ir plokštainio su spirgučiais ar su ausytėmis. O ir cepelinai čia įvairūs: su mėsa ir su varške, iš virtų ar tarkuotų bulvių.
O tądien šios valgyklos darbuotojoms teko nuskusti apie 300 kilogramų bulvių, ir tai maždaug pusšimčiu kilogramų daugiau, nei įprastomis dienomis. „Darbo tikrai žymiai daugiau, nei įprastai, bet malonu, kad galime pavaišinti tuos, kam šiandien galbūt sunkiau“, – sakė M. Vilkas.
„Trukio stotelėje“ – TAU literatai
Šeštadienį grupelė vyresnio amžiaus šilutiškių žengė į antrus metus veikiančią kavinę „Trukio stotelė“. Čia cepelinai taip pat yra dažnai gaminamas patiekalas, įstaigos šeimininkė Virginija Vaitiekienė su kolektyvu kasdien išverda nemažai jų porcijų.
„Tai kasdienis šilutiškių pietų patiekalas“, – jau žino ilgalaikę maitinimo patirtį turinti V. Vaitiekienė. Tiesa, nemažai kavinės klientų čia užsuka ir dėl kitų bulvinių patiekalų: vėdarų, bulvinių blynų, plokštainio. „Tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalai – mūsų mėgstamiausi, ir šioje srityje stengiamės tobulėti. Tos tradicijos laikysimės ir ateityje“, – sakė kavinės šeimininkė.
Akcijos dieną „Trukio stotelės“ šeimininkėms irgi teko pagaminti keliomis dešimtimis porcijų daugiau, nei įprastomis dienomis. Norinčiųjų užsiregistruoti akcijai šioje kavinėje šeštadienį būta gerokai daugiau, tačiau kolektyvas nebegalėjo priimti visų norinčiųjų. „Tiesiog neturime galimybių išvirti tiek, kiek buvo norinčiųjų“, – sakė V. Vaitiekienė.
Jaukiame kampelyje įsitaisė Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų būrelio nariai, kuriuos subūrė pedagogė Irena Arlauskienė. „Šilutės naujienoms“ jie sakė, jog labai malonus dalykas tokia akcija, bet net ne dėl nemokamų vaišių. „Mums labiausiai malonu, kad galime štai taip susiburti, pabendrauti kultūringoje, gražioje aplinkoje.
Esame labai dėkingi šeimininkams“, – sakė I. Arlauskienė.
Tądien senjorus vaišino ir kitos miesto ir rajono maitinimo įstaigos.
Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.