Šilutė nutraukė bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, pasiruošta  priimti karo pabėgėlius

Susirinkę rajono politikai vienbalsiai pasidžiaugė, kad Šilutė – viena iš pirmųjų savivaldybių šalyje, kuri prisijungė prie ryšių su agresorėmis nutraukimo. Taip mes vieningai parodome, jog palaikome šiuo metu kraujuose plūstančią Ukrainą, jos žmones, kovojančius už laisvę – už savo ir mūsų laisvę.

Slavsko meras: „Rusija nėra agresorė“…

Po prasidėjusio Rusijos karių agresyvaus išpuolio vasario 24-osios ankstų rytą, jau tos pačios dienos pavakary internete pasirodė viešas Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Slavsko miesto administracijos vadovo Eduardo Kondratovo kreipimasis į rusus. Stebint filmuotą medžiagą, galima pastebėti, kad Slavsko valdžios galva skaito pasirašytus žodžius.

Anot E. Kondratovo, prasidėjusios operacijos metu vyksta taikus gyventojų – vaikų, moterų, senelių gynimas. Savo kalboje Slavsko meras prašo laikytis rimties, nepanikuoti, nepasiduoti provokacijoms, tikėti tik patikrinta ir patikima informacija. „Socialiniuose tinkluose yra daug informacijos. Bet filtruokime, nepasiduokime provokacijoms ir pasitikėkime tik patikimais šaltiniais. Rusija nėra agresorė. Mūsų šalis yra priversta ginti Donbaso civilius, tarp kurių, priminsiu, yra daug Rusijos piliečių. Laikykitės!“, – paragino Slavsko meras.

Šis Slavsko mero pasisakymas neliko nepastebėtas ir Lietuvoje. Jau penktadienį, antrąją pradėto rusų karo taikioje Ukrainoje dieną, Lietuvoje nuvilnijo įvairūs aptarimai, kad būtina nedelsiant nutraukti visas bendradarbiavimo sutartis su Rusijos savivaldybėmis.

Vieningai nutraukė sutartis

Neeilinio Tarybos posėdžio pirmininkas, meras Vytautas Laurinaitis pristatė, jog Šilutės rajono savivaldybės administracija su Rusijos ir Baltarusijos šalių savivaldybėmis iki šiol turėjo net kelias draugiškas bendradarbiavimo sutartis ir iki šiol jas sėkmingai vykdė. Dar 1998 m. balandžio 29 d. pasirašytas Ketinimų protokolas tarp Šilutės rajono savivaldybės ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos. Taip pat – 1998 m. lapkričio 12 d. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Slavsko miesto savivaldybe, 2017 m. gegužės 25 d. – bendradarbiavimo susitarimas su Baltarusijos Respublikos Borisovo miesto savivaldybe, 2018 m. rugsėjo 8 d. – bendradarbiavimo susitarimas su Baltarusijos Respublikos Ašmenos miesto savivaldybe.

V. Laurinaitis pasiūlė, jog šiuo metu reiktų vienašališkai nutraukti visas šias sutartis. Taip mūsų savivaldybė parodytų, kad mes nenorime turėti jokių draugiškų santykių su kraują svetimoje šalyje liejančiais agresoriais.

Anot mero, jis jau konsultavosi ir su atsakingais asmenimis dėl bendro projekto, kurio metu iš ES yra gauti Šilutės rajonui apie 400 tūkst. Eur, o Slavskui – apie 70 tūkst. Eur. Tikimasi, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra atsižvelgs į susiklosčiusią situaciją ir nutraukusiai bendradarbiavimo sutartį Šilutės savivaldybei nereikės grąžinti tų 400 tūkst. Eur. Taip pat V. Laurinaitis patikino, kad Šilutės savivaldybė sėkmingai pasiruošusi ir viena užbaigti įgyvendinti šį projektą, kurio baigiamasis renginys suplanuotas šių metų rugsėjo 1 d.

Tarybos nariai, išklausę siūlymo nutraukti išvardintas sutartis, vienbalsiai pritarė, kad jos nedelsiant būtų nutrauktos.

Stinga informacijos apie slėptuves

Neeiliniame posėdyje buvo aptarti ir kiti šiuo metu labai aktualūs klausimai. Vienas iš jų – apie galimas Šilutės gyventojams slėptuves, jei atsirastų tam poreikis.

Meras V. Laurinaitis sakė, jog, deja, šiuo metu tikrai neturime tokių specialiai įrengtų slėptuvių, kurios būtų pritaikytos ilgesniam gyvenimui ir talpintų reikiamą skaičių žmonių. Tam yra parengti kiekvienoje įstaigoje specialūs evakuacijos planai, o slėptis gyventojai, esant poreikiui, turėtų rūsiuose (mokyklų, daugiabučių ir pan.), kaimiškose vietovėse tam tinka rūsiai ir pusrūsiai.

Tarybos nariai sakė, kad kol kas trūksta bendros ir viešos informacijos apie evakuacinius planus ir kaip reiktų žmonėms elgtis, ištikus pavojui. Jie savivaldybės administraciją paragino aktyviau viešinti šią informaciją, ją skleisti per įstaigas, mokyklas ir panašiai.

Kaip priimsime karo pabėgėlius

Aptartas buvo ir pabėgėlių iš Ukrainos karo zonos klausimas. Anot V. Laurinaičio, mūsų savivaldybė yra pasirengusi šiuo metu priimti apie 200 pabėgėlių, kurie bus apgyvendinti buvusiose Rusnės specialiosios mokyklos patalpose. Jos yra tinkamiausios. Šios patalpos jau baigiamos įruošti sutikti pirmuosius pabėgėlius. Pastariesiems bus teikiamas ir maitinimas, ir kitos paslaugos.

Anot mero, jis neseniai bendravo ir su Ukrainos kurortinio Skadovsko miesto gyventojais, su kurių bendruomene mūsų savivaldybė taip pat palaiko bendradarbiavimą ir draugiškus ryšius. Skadovsko atstovai mielai sutiktų atvykti pas mus kuriam laikui prisiglausti, bet šiuo metu patiria stiprius susisiekimo sunkumus, nes yra sugadinti tiltai, dėl ko jiems sudėtinga išvykti iš miesto.

V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Šilutės savivaldybėje yra daugiau gyventojų, kurie išreiškė didelę paramą ir yra pasirengę priimti į savo namus, viešbučius, kaimo turizmo sodybas atvykstančius iš karo zonos ukrainiečius.

Aptarti ir svarbūs klausimai dėl galimos tolimesnės pagalbos karo pabėgėliams – kad reikėtų apgalvoti ir įsteigti papildomą medikų personalą Rusnės saloje, taip pat savanorių mokytojų grupę, kurie galėtų teikti užimtumą, mokymo paslaugas ukrainiečių vaikams.