Tačiau panašu, kad patiems šilutiškiams, jeigu agresorius ateitų ir į Lietuvą, beliktų slėptis tik savo rūsiuose, nes dar sovietmečiu įrengta ir prieš nepilną dešimtmetį veikusi slėptuvė Pramonės gatvėje jau privatizuota…
Pabėgėlius apgyvendins Rusnėje
Iki 200 – tiek karo pabėgėlių tikimasi priimti Šilutėje, apie tai praėjusią savaitę Savivaldybės vadovai informavo Vidaus reikalų ministeriją. Tiesa, Šilutės rajone pabėgėlių kol kas nėra, o ir Lietuvą pirmieji ukrainiečiai pasiekė tik šeštadienį.
Savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos specialistas Rimantas Zimantas penktadienį sakė manantis, kad tik dienų ir valandų klausimas, kada ir Šilutės kraštą pasieks pabėgėliai iš Ukrainos. Todėl, atsiliepdami į VRM paklausimą, kiek pabėgėlių galėtų priimti, savivaldybės vadovai informavo, jog mūsų krašte būtų galima apgyvendinti iki 200 žmonių.
„Informavome ir Vidaus reikalų, ir Užsienio ministerijas, kad galime priimti tiek nuo karo bėgančių žmonių, jei reikės galime siųsti ir autobusus į Lenkiją, kad juos parvežtų“, – sakė meras Vytautas Laurinaitis.
Pasak mero, apie šilutiškių paramą informuoti ir savivaldybės partneriai – Tarutino ir Skadovsko miestai Ukrainoje.
Nutarta, kad labiausiai tam tinkamos patalpos būtų buvusieji Rusnės specialiosios mokyklos pastatai. Jų komplekse nelabai daug ką reikia ruošti. „Patalpos erdvios ir tinkamos, jose yra dušai, tualetai, vanduo, nesudėtinga būtų organizuoti ir šildymą bei maitinimą. Reikės tik šiek tiek daugiau lovų, bet visi paruošiamieji darbai jau eina į pabaigą“, – svarstė R. Zimantas.
Tiesa, priimant kelis šimtus žmonių, reikėtų pasirūpinti ir medicinos paslaugų teikimu jiems.
Apie tai, kad į savo pastatus pasiruošę priimti pabėgėlius, jau pranešė ir keli Šilutės krašto verslininkai.
Šilutėje slėptuvių nėra
Į redakciją kreipėsi šilutiškė, kuri domėjosi, ar Šilutėje yra tinkamų slėptuvių ir kur saugiai prisiglaustų vietiniai, jei ir Lietuvoje iškiltų ekstremalus pavojus, jei agresorius ateitų iki Lietuvos?
Nuraminti skaitytojų negalime: 2010 metais, kai įsigaliojo naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas, slėptuvių gyventojams nebeliko, tad rimtos slėptuvės Šilutėje nėra.
Bet juk kažkada Pramonės gatvėje toks, kad ir apgriuvęs (mat dar sovietmečiu statytas), statinys buvo? „Šilutės naujienose“ apie ją esame ir rašę, ir vaizdus spausdinę dar 2015-ųjų vasarį.
Pasirodo, slėptuvės nebėra, ji esanti seniai privatizuota…
Aiškėja, kad šiuo metu Šilutėje nėra nė vieno pastato, kuris galėtų tarnauti kaip požeminė slėptuvė. Tad, jei nutiktų taip, kad ir pamarį pasiektų karo frontas, R. Zimantas pataria visiems pirmiausia slėptis daugiabučių namų ar kitų pastatų rūsiuose.
Meras V. Laurinaitis sako esą įsitikinęs, jog lietuviams slėptuvių ir neprireiks, tad nėra čia ko ir panikos kelti.
Susivienijo nevyriausybininkai ir verslas
Nevyriausybinės organizacijos suvienijo jėgas ir pradėjo rinkti paramą ir savanorių būrius pagalbai ukrainiečiams. Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Caritas, Maltiečiai ir Gelbėkit vaikus vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.
Parama renkama siekiant užtikrinti svarbiausius pabėgėlių nuo karo poreikius. Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 Eur arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.
Lietuvos RK vadovai sakė esą įsitikinę, jog pavyks surinkti ir didelį ir tikslingai veikiantį savanorių būrį, nes jau žino, kad bėdoje lietuviai – labai vieningi. „Gelbėkit vaikus“ organizacija primena, kad karo akivaizdoje labai svarbu skirti dėmesį, suteikti tinkamą pagalbą ir paramą vaikams. Maisto bankas taip pat praneša, kad telkia dideles pajėgas, kad padėtų atliepti pagrindinius ir svarbiausius žmonių poreikius maistu. Organizacijoje jau ruošiami maisto paketai, kurie pasieks į Lietuvą plūstančių ukrainiečių rankas. Lietuvos Caritas irgi pastebi, kad dabar kiekvienas mūsų turėtume susitelkti palaikydami Ukrainą ir jos piliečius bei suvienyti jėgas kaip tik įmanydami teikdami pagalbą jiems. Maltos ordino vadovai sako, kad Ukrainos nelaimė yra mūsų visų nelaimė, o darbų padedant ukrainiečiams – netruks, nes „Karas – šalia mūsų, tūkstančiai bėga nuo šito siaubo. Su vaikais, išsigandę, tad reikės daug papildomų rankų humanitarinei pagalbai vykdyti“.
Jau sekmadienį pranešta, kad paramos rinkimas daiktais ir rūbais ukrainiečiams stabdomas, nes vos per 1 dieną didžiuosiuose miestuose buvo surinkta daugiau nei 30 vilkikų reikalingų daiktų ir rūbų – daugiau, nei buvo planuota surinkti per 3 dienas.
Dar net neprasidėjus rinkimui rinkimo taškuose pradėjo būriuotis žmonės, nešini maišais. Netrukus ėmė formuotis eilės, žmonės be perstojo plūdo atiduoti surinktą paramą.
Dabar visų, kurie jau surinko drabužius bei daiktus ir planavo juos atvežti kitomis dienomis, prašoma paramą palaikyti, nes jos dar gali prireikti. Piliečių prašoma aktyviai sekti informaciją ir prireikus – pasidalinti surinktais daiktais ir drabužiais.
Šilutiškiai būrėsi į palaikymo akciją
Kad vieningai palaiko ukrainiečių tautos kovą prieš agresorių, jau pirmosiomis karo dienomis įrodė tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Palaikymo akcijos nuvilnijo ne tik per didžiuosius pasaulio, bet ir per visus Lietuvos kapelius.
Šilutiškiai neliko abejingi – jie vasario 24-osios vakarą taip pat susibūrė į palaikymo akciją prie rekonstruojamo Kultūros ir pramogų centro.
Vaizdu iš vakarinio ketvirtadienio Vilniaus su „Šilutės naujienomis“ pasidalijo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Minios žmonių tą vakarą išėjo į gatves palaikyti ukrainiečių. „Gera buvo kartu“, – rašo p. Rasa.
