Saulės atokaitoje nuo šiaurės vakarų krypčių vėjų sienomis apsaugotame žaliame lopelyje priešais Šilutės savivaldybės rūmus savaitgalį pražydo pirmieji du japoniškųjų magnolijų medžiai.
Balti vaikiško kumštelio dydžio žiedai išskleidė savo trapias sodrias taures dar tik šakų viršūnėse, ir tik toje pusėje, kur joms teko daugiausia užuovėjos. Kitos atžalos dar brandina pumpurus, nors šiemet jų visu medžių pločiu ir aukščiu matosi žymiai rečiau nei kitais metais.
Atrodo, Šilutės miesto pasididžiavimui – japoniškosioms magnolijoms – didesnės žiedų gausos bus pagailėjusi itin permaininga šiųmetė žiema, dėl kurios nukentėjo ir botanikos sodų, ir dendrologų mėgėjų medynai. Be sniego ir šalčio žiema buvo gruodį ir sausį, o jo pabaigoje ir vasarį spustelėjo speigai. Ir be gailesčio nukando vegetuoti pradėjusius pumpurus.
Nors ir retesniais žiedynais, bet japoniškųjų magnolijų medžiai šilutiškius, kurie juos augina po savo namų langais jau kelis dešimtmečius, vis tiek, šylant orams, pradžiugins.
Taip pat – ir valdiškų įstaigų, parko lankytojus, vaikų ligoninės pacientus. Nes šie medžiai, brandos metu viršūnėmis siekiantys ir trečiojo aukšto langus, veši ne vienoje miesto gatvėje. Nuo Stoties iki Žalgirio, nuo Lietuvininkų iki Rusnės, nuo sodų bendrijų iki Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos ir kt.
Japoniškųjų magnolijų išplitimo pamario krašte istorija siekia sovietinius metus, kai į emigravusio buvusio prieškario burmistro Martyno Redveikio namus 1945 metais buvo įkelta gydytojos Janinos ir mechaniko inžinieriaus Liudviko Juraškų šeima.
Ji augino vienturtę dukrą Eugeniją ir kasmet visi žavėjosi po langais balandžio vidury sužydinčiais dviem magnolijų medžiais. Juos iš Austrijos atsivežė, čia pasodino ir paliko augti buvęs miesto šeimininkas.
L.Juraška nutarė iš jo sėklų išauginti daigų ir padauginti šių medelių, kad žiedynų grožis džiugintų ir kitus žmones. Bet jam 20 metų nesisekė daigus aklimatizuoti, nes sodinukai sunkiai žiemodavo. O kai inžinierius galop perprato visas subtilybes, nuo 1965 metų sodinukais ėmė netgi prekiauti.
Po L. Juraškos mirties 1974 metais magnolijų dauginimu vertėsi jo dukra Eugenija. Jos pastangomis japoniškųjų magnolijų atmaina iš Šilutės paplito po visą Lietuvą.
Buvusio burmistro M. Redveikio pasodintas ir iki šiol po jo palikto namo langais vešintis medis prieš keliolika metų buvo įtrauktas į vietos gamtos paminklų sąrašą, o L.Juraškos atminimui Šilutės miesto parke pastatytas atminimo ženklas ir rodyklė, žyminti aštuonių medelių alėją.
Juos užaugino ir pasodino dukra Eugenija, o valdžia alėjai suteikė L.Juraškos vardą. Iki šiol Eugenija Juraškaitė-Murauskienė su savo vaikaite Paulina Kardelyte yra išauginusios jau kelis tūkstančius magnolijų sodinukų, nemažai jų yra dovanojusios ir miesto įstaigoms.
Pernai rudenį E. Juraškaitę-Murauskienę už nuopelnus kraštui ir ilgametes pastangas paversti Šilutės miestą magnolijų sostine pagarbė 20 metų jubiliejų minėjęs vietinis Rotary klubas. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje jis surengė krašto Mecenatų ir filantropų pagerbimui skirtą vakarą ir pirmąjį apdovanojimą skyrė E. Juraškaitei-Murauskienei.
Magnolijų platintojai buvo įteikta bronzinė skulptoriaus E. Daugulio sukurta statulėlė, kurioje įamžintas prieškariu Šilutės miesto parką įkūręs, miesto plėtrai daug savo žemės sklypų ir finansinių išteklių atidavęs ir jo mecenatu tapęs dvarininkas Hugo Scheu (1845-1937) .
E. Daugulio sukurtas bronzinis paminklas Rotary klubo iniciatyva prieš 10 metų buvo pastatytas priešais H. Scheu dvarą, kurio dalis restauruota ir veikia muziejus. Bet didesnė dalis stovi apleista.
Buvusio miesto burmistro M. Redveikio namas su sklypu, kuriame veši jo sodintoji, iš Austrijos atgabenta magnolija Liepų gatvėje, dabar ruošiamas privatizacijai. Pastarąjį dešimtmetį čia veikė Šilutės vaikų meno mokykla.