Šilutės r. savivaldybėje magišku laiku paskelbtas meninio simbolio Šilutės 500 metų jubiliejui įprasminti konkurso laimėtojas. Geriausia idėja pripažintas kūrinys – prieškarinis elektros stulpas, unikalus Pamario krašto inžinerijos ir technikos paminklas.
Pagal autoriaus Romo Tarvydo sumanymą, jam suteikiama nauja erdvė, svarbesnė prasmė, paverčiant simboliu.
Konkurse – du dalyviai
Savivaldybė kvietimus kurti Šilutės 500 metų jubiliejų įprasminti meninį akcentą buvo išsiuntusi dešimčiai menininkų. Į juos atsiliepė tik du: grafikas Vaidotas Janulis iš Šiaulių ir Šilutės r. vaikų meno mokyklos Kintų skyriaus mokytojas metodininkas, juvelyras, tarptautinio emalio miniatiūrų simpoziumo „Pamario ženklai“ sumanytojas Romas Tarvydas.
Nugalėtoją – R.Tarvydo pasiūlytą darbą – komisija vienbalsiai išrinko atsižvelgdama į kūrinio idėjos originalumą, aktualumą, meniškumą, temą atspindinčių elementų išskirtinumą ir preliminarią darbų sąmatą.
R.Tarvydas jau nebe pirmą kartą kuria Šilutės rajono reprezentacinius simbolius ir akcentus. Jis yra Šilutės – 2011-ųjų Lietuvos kultūros sostinės ženklo ir plakato autorius.Konkurso rezultatų 
apskundimo terminas – 15 dienų. Jeigu procedūra baigsis be apskundimų, su R.Tarvydu bus sudaryta autorinė sutartis ir autoriui bus sumokėta 10 tūkst. litų (atskaičiavus mokesčius). Šiuos pinigus skiria Kultūros ministerija, finansuodama Lietuvos kultūros sostinės programą.
Komisijos narys, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto Dizaino katedros dėstytojas prof. Petras Gintalas pastebėjo, kad darbas įdomus ne tiek forma, bet savo idėja. Profesoriaus manymu, visuomenėje bet koks kūrinys, nesvarbu, ar klasikinis, ar modernus, sulaukia prieštaravimų, todėl žmones prie meno reikia pratinti palaipsniui.
Forma primena obeliską
Pristatydamas savo kūrinį, R.Tarvydas pasakojo, kad rekonstruotas Šilutės miesto skveras Tilžės ir Vydūno gatvių sankryžoje yra pailgos, trikampės formos ir, žiūrint iš viršaus, primena bokštą, o pėsčiųjų takų išdėstymo schema – Šilutės krašte paplitusių metalinių tiltų, buvusių elektros stulpų konstrukciją.
Generuodamas idėją menininkas atkreipė dėmesį į autentiškus elektros stulpus, kurių dar vienas išlikęs – 10 metrų aukščio senasis stulpas stovi šalia buvusios bibliotekos pastato ir atlieka pritaikytą funkciją – laiko gatvės laikrodį.
R.Tarvydas pastebėjo, kad senoji metalinių stulpų grafika pranyksta pastatų fone, nes yra sumontuota labai arti pastatų ir neleidžia praeiviui pastebėti inžinerinio statinio išskirtinumo. Šį elektros stulpą perkėlus į naują erdvę išryškėtų metalo grafika, savo forma jis primintų lengvą besistiebiantį obeliską. Skverui statinys tiktų ir proporcijomis – matytųsi iš tolo.
Pasak autoriaus, tai suteiktų stiprumo archajinei senamiesčio vietovei, tarsi sandūra tarp senojo ir modernaus miesto.
R.Tarvydas primena, jog panašių formų obeliskus statydavo ir senosios civilizacijos: Egipte, Romoje, Vašingtone ar Paryžiuje.
„Ši metalinė konstrukcija yra unikali tuo, kad pagal laikotarpį ir dominavusį meno stilių primena legendinį Paryžiaus (Prancūzija) Eifelio bokštą. Kai jį statė, buvo labai daug priešiškai nusiteikusių žymių poetų, visuomenės veikėjų. Jį pastatė su mintimi, kad jį naudos tik vienai parodai, o po jos sunaikins. Bet dabar kas gali įsivaizduoti Paryžių be Eifelio bokšto?“, – kalbėjo autorius.
Akcentui pastatyti lėšų ieškos Savivaldybė
Bokšto – obelisko konstrukcijos kūrimui autorius numato du būdus – arba pagaminti naują, pagal išlikusį bokšto pavyzdį, arba restauruotą orginalą perkelti į naują vietą, o buvusią vietą paženklinti atminimo plokšte.
Archajišką statinį norima ir patobulinti. Kad ši konstrukcija virstų simboliu ir įgautų obeliskui būdingą prasmę, siūloma bokšto apačioje kiekvienoje iš keturių pusių surašyti Šilutės kūrimosi istoriją. Svarstoma apačioje montuoti grūdintą skaidrų stiklą, ant kurio matine pilka spalva būtų išrašytas istorinis tekstas.
Kitas būdas – apačią išryškinti bronzinėmis plokštėmis su istorinių įvykių tekstais ir reljefais. Bokšto viršų R.Tarvydas siūlo puošti apšvietimo sistemomis. Viršuje būtų sumontuotas šviestuvas, primenantis Ventės rago švyturio šviesos mirksėjimą su jam būdingais signaliniais intervalais. Simboliška, kad miesto pradžioje pastatytas simbolis tarsi palydi ir pasitinka.
Preliminariais R.Tarvydo skaičiavimais, meninio akcento įrengimas gali atsieiti apie 43 tūkst. litų.
Pasiūlymų vertinimo komisijos pirmininkė, administracijos direktorės pavaduotoja Dainora Butvydienė informavo, jog paminklui bus ieškoma Savivaldybės lėšų.
Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė vylėsi, kad 2011 metų 11 mėnesio 11 dienos 11 valandos 11-ąją minutę išrinktas meninis akcentas bus paveiktas skaičių magijos mistinės galios.
