Šilutė turi jau penkias Garbės ambasadores. Politikai svarstė – ar ne per greit?

Rajono politikai Tarybos posėdyje pritarė pasiūlymui suteikti Šilutės rajono savivaldybės garbės ambasadoriaus vardą dar dviem kraštietėms.
R. Peteraitytė – Hoffmann. Nijolė Šukaitytė – Černiauskienė.

Šis vardas suteiktas šiuo metu Čikagoje (JAV) gyvenančiai Nijolei Šukaitytei – Černiauskienei ir Vokietijoje, Bremenhafeno mieste gyvenančiai Ruth Peteraitytei – Hoffmann.

Tiesa, kai kuriems politikams kilo klausimų, kokiu pagrindu atrenkami kandidatai į šį garbų titulą.

Ar ne per lengvai pritariama?

Sprendimo projektą dėl dar dviejų asmenybių, kurioms galėtų būti suteiktas Garbės ambasadoriaus vardas, politikams pristatė Tarybos atstovė ryšiams su visuomene Ramunė Dadūraitė. Ji sakė, jog abiejų kraštiečių kandidatūras šįkart pasiūlė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Kandidatūras svarstant Socialinių reikalų komitete, klausimų kilo Algirdui Gečui. Jis klausė, kokiu būdu atrenkamos kandidatūros į šį garbų titulą ir ar nėra taip, kad kas ką pasiūlo, tam ir nusprendžiama suteikti Garbės ambasadoriaus titulą?

Kad išties lengvai sprendžiamas šis klausimas ir lengvai pritariama pasiūlytoms kandidatūroms, svarstė ir daugiau politikų.

R. Dadūraitė tikino, jog taip nėra, ir Garbės ambasadoriaus vardas tikrai nedalijamas bet kam. Tiesa, pradžioje planuota rajone per pusmetį suburti maždaug dviejų dešimčių Garbės ambasadorių būrį. Pasak jos, norėtųsi, kad iki Šilutės miesto gimtadienio Garbės ambasadorių grupė padidėtų bent iki 7 žmonių, tačiau kol kas naujų pavardžių siūlyti nebeketinama.

Jau turėjome tris ambasadores

Kandidatūras šiam garbiam titului gali siūlyti visi, kas pažįsta darbščių, veiklių ir savo kraštui neabejingų kraštiečių. „Šilutės naujienose“ jau rašėme, jog Garbės ambasadorių vardus siūloma suteikti pamario krašto atstovams, savo veikla garsinantiems Šilutės kraštą, kurie gyvendami užsienyje stiprina mūsų rajono ryšius su partneriais užsienyje.

Priminsime, jog pirmieji bandymai suteikti tokį titulą buvo kilę dar prieš 10-metį, tačiau tuomet net nuostatų nepavyko sukurti. Prieš kelis metus buvo sukurti nuostatai, tačiau irgi nebuvo patvirtinti Tarybos politikų, nes neatitiko įstatymų. Praėjusį rudenį Šilutės rajono Garbės ambasadoriaus vardo suteikimo nuostatai pagaliau buvo parengti ir pateikti svarstyti politikams. Sprendimo projekte siūlyta patvirtinti nuostatus ir įgalioti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti savivaldybės Garbės ambasadoriaus ženklo pagaminimą.

Sausio mėnesį buvo patvirtintos ir pirmosios kandidatūros: Airijoje gyvenanti Rita Kundrotaitė – Šilas, Švedijoje įsikūrusi Rūta Žičkienė ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Laura Mešinskytė – Jasienė.

Amerikoje šoka „Rusnė“

Nijolė Šukaitytė – Černiauskienė iki antros klasės mokėsi Rusnėje. Baigė Šilutės pirmąją gimnaziją. Studijavo choreografiją Klaipėdoje, tuometinėje konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo pedagogės – baletmeisterės išsilavinimą, jai suteiktas magistro laipsnis.
Kraštietė dirbo Kauno ir Jonavos miestuose, vadovavo įvairiems šokių kolektyvams. Jonavos meno mokykloje dirbo choreografijos mokytoja. Su savo suburtais kolektyvais ji aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ruošė juos įvairiems festivaliams, koncertams, šokių ir dainų šventėms, išvykoms į užsienio koncertinius renginius bei konkursus.

1998 m. Nijolė išvyko į JAV, Čikagą. Nuo 2000 m. ji dirba Ballet and Art academy klasikinio šokio pedagoge, nuo 2011 m. – Gedimino lituanistinės mokyklos choreografė. 2012 m. įkurtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Rusnė“, su kuriuo kasmet choreografė paruošia keletą koncertų lietuvių ir Amerikos bendruomenėms. Dalyvauja visuose vykstančiuose lietuviškuose renginiuose, koncertuose bei supažindina JAV visuomenę su lietuvių tautos kultūra.

Nijolė aktyviai dalyvauja ir labdaros renginiuose ir „Vilties aitvarai“ programose, skirtose pagalbai Lietuvos vaikams. Šiuo metu ji aktyviai ruošiasi šokių kolektyvo dešimtmečio koncertui „Yra toks kraštas Lietuvoje“. Šis renginys bus skirtas Pamario kraštui. Koncerto pradžia numatoma šių metų gegužės 7 d. Pasaulio Lietuvių šokių šventėje, o liepos 1 – 3 d. – Filadelfijoje.

Ir Vokietijoje žino, kur yra Katyčiai

Ruth Peteraitytė – Hoffmann gimė 1940 m. Katyčiuose, trijų vaikų šeimoje. 1959-ųjų sausį, būdama 11 klasėje su mama išvažiavo į Bremenhafeną, kur jų laukė tėvas, paleistas iš anglų nelaisvės.
Išvažiuodama iš Lietuvos Rūta buvo tvirtai nusprendusi, kad pasimatys su tėvu, išmoks kalbą, įgis specialybę ir grįš į Lietuvą. Bet likimas susiklostė kitaip. 1963 metais ji ištekėjo, įgijo medicinos seselės specialybę, susilaukė dviejų sūnų ir dukros. Tik meilė Lietuvai, Pamario kraštui niekur nedingo. Pirmasis apsilankymas Lietuvoje ir susitikimas su giminėmis įvyko 1978 m. Vilniuje. Pagal tuometinius reikalavimus, į gimtuosius Katyčius atvažiuoti ji negalėjo. Po sienų griūties praėjus dviem savaitėms, Rūta su vyru nuosavu mikroautobusu pradėjo lankytis Usėnuose ir Katyčiuose – vežė labdaros siuntas. Prieš 20 metų susipažinus su Traute Moizer, kuri buvo Beverštedto bendrijos pirmininkė, apsilankymai Pamario krašte padažnėjo, o kartu išsiplėtė lankomųjų ratas.

2016 m. bendrijai pradėjo vadovauti Ūdo Lade. Per tiek metų suorganizuota daug kelionių į Vokietiją Pamario krašto žmonėms, Rusnės ir Katyčių mokyklų vaikams, daug svečių iš Beverštedto ir aplinkinių miestų sulaukė ir pamariškiai. Visus šiuos metus jungiamoji juosta tarp Šilutės ir Beverštedto yra Rūta Peteraitytė – Hofman. Susitikimų metu ji yra keliautojų vertėja, patarėja ir suvienytoja. Visada geros nuotaikos, puikaus humoro jausmo, begalinės kantrybės, kupina gerumo. Kiekvieno apsilankymo Lietuvoje su Beverštedto bendrijos nariais metu ji pabrėždavo: „Pažiūrėkite, koks gražus Lietuvos dangus, niekur tokio nėra!“

Pamario gyventojai ją vadina lietuviškąja Rūta, o jos septyni vaikaičiai ir du provaikaičiai žino, kuriame pasaulio krašte yra Lietuva ir jos mylimi Katyčiai.