Šilutė vėl supriešinta: vieni gaili gudobelių ir maumedžio, kiti džiaugiasi pokyčiais

Untitled-1 copyIstorinės Gudobelių alėjos medžiai, pražysdavę pavasariais, beveik 90 metų džiugino šilutiškius ryškiais rožiniais žiedais. Tačiau šiemet senųjų medžių grožio nebeišvysime – prieš savaitę jie buvo iškirsti. Tiesa, į jų vietą bus pasodintos jaunos gudobelės. Beje, keletas šių jaunų medelių čia žaliuoja – ir žydi – jau nebe pirmus metus.

Šioje vietoje ir vėl susikirto miesto valdžios ir visuomenininkų požiūriai. Seniūnas Raimondas Steponkus sako, kad medžius pašalinti buvo būtina, nes jie buvo seni, avarinės būklės. Vasario pradžioje, praūžus vėtrai, viena gudobelė užvirto ant automobilio, kurio savininkas padavė Savivaldybę į teismą ir ši turės atlyginti nuostolius.

Tuo tarpu dalis šilutiškių piktinasi, kad apie sprendimą iškirsti istorinės alėjos medžius nebuvo informuoti. Jie kaltina seniūną, kad gudobelių jis neprižiūrėjo.

Medžiai buvo avarinės būklės

Balandžio 11 dieną, tarp Šilutės pašto ir evangelikų liuteronų bažnyčios esančioje Gudobelių alėjoje buvo iškirsti 10 senųjų medžių. Sprendimą kirsti gudobeles priėmė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, leidimą tam davė ir Kultūros paveldo departamento specialistai iš Klaipėdos, nes alėja yra istorinėje, paveldo vietoje.
„Gudobelių alėjoje medis buvo užviręs ant automobilio. Gudobelės buvo avarinės būklės, išpuvusios, neduok Dieve vėl kas nors galėjo nutikti. Jos bus atsodinamos, problemų neturėtų kilti“, – sakė Šilutės savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus

Kad medžiai buvo avarinės būklės, pavojingi, teigė ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Skaudžiausia tai, kad šiemet viena gudobelė išvirto ir suniokojo gatvelėje stovėjusį automobilį. Savivaldybė dabar turės mašinos savininkui atlyginti nuostolius. Dar vienas beržas neseniai virto karių kapinėse, visa laimė, kad jis neužgriuvo ant moters, kuri stūmė vežimėlį su vaiku.

„Reikia viską protingai daryti. Medžių mylėtojai šaukia, streikuoja, o kai medis nulūžta, tenka atsakyti mums. Jeigu jie atsakytų už mašinos suniokojimą, padengtų nuostolius, kitaip galvotų. Lengva šaukti, kai už nieką nesi atsakingas, o mes sumokame pinigus“, – sakė seniūnas.
Iškirstų medžių vietose artimiausiu metu arba rudenį bus pasodinti tos pačios veislės medeliai. Pasak seniūno, medžius reikėjo kuo greičiau išpjauti, kad nepridarytų daugiau žalos, o atsodinti galima jau neskubant. Priminsime, kad alėjoje jau auga keletas jaunų gudobelių, pasodintų prieš keletą metų, kurios džiugina tokiais pat raudonais žiedais.

Medeliai buvo atvežti iš Karaliaučiaus

Šilutės gražinimo draugijai priklausantis architektas Egidijus Vidrinskas sakė, kad iškirsdamas istorinės gudobelių alėjos medžius, seniūnas paslėpė savo aplaidumą.

„Jis absoliučiai gudobelių neprižiūrėjo ir tą nepriežiūrą pašalino. Už medžių priežiūrą mieste atsakingas jis, o gudobelės buvo neprižiūrėtos. Jeigu pats nesupranta, tegu kviečiasi specialistus, kad paaškintų ką reikia daryti, kur paraišioti šakas, kur išgenėti sausas. Jei bent minimali priežiūra būtų buvusi toms gudobelėms, jos nebūtų išvirtę“, – sakė architektas.

Gudobelės alėjoje buvo sodintos apie 1930 metus, jos galėjo būti atvežtos iš Karaliaučiaus, galbūt net iš Berlyno, nes anuomet Lietuvoje tokių medelynų nebuvo. Tad, anot E. Vidrinsko, miestas patyrė didelį praradimą, nes neliko nė vienos senosios gudobelės.
Anot jo, senosios gudobelės, tinkamai prižiūrimos, galėjo gyvuoti iki 300 metų, o joms buvo tik arti 90 metų.

„Be abejo, joms augti mieste prastesnės sąlygos, bet šios gudobelės buvo pakankamai gyvybingos. Tiesiog reikėjo mechaniškos priežiūros, suraišioti ar išgenėti šakas. Nauji medeliai, nors ir tokios pat rūšies, yra paimti iš mėgėjiško medelyno. Tokios perspektyvos, kokią turėjo senieji medžiai, jie neturės“, – sakė jis.
Buvusią ilgametę Šilutės muziejaus direktorę, mūsų krašto istorijos žinovę Rozą Šikšnienę papiktino, kad apie tai, jog valdžia ruošiasi iškirsti gudobeles, visuomenės neinformavo, kaip tai daroma kituose miestuose.

„Neįsivaizduoju, kaip išsireikalauti, kad Šilutėje vykdomi projektai būtų viešinami visiems piliečiams, o ne tik tiems, kurie naudojasi internetu“, – sakė R. Šikšnienė. Ji atsiuntė pavyzdį, kaip projektai viešinami kitose savivaldybėse. Tą pačią nuotrauką išsiuntė ir merui, administracijos direktoriui, Ūkio ir Kultūros skyriams, deja, pasak Rozos, niekas jai nepadėkojo už pagalbą.

Atėjo ir maumedžio eilė

Šilutės, jos žaliojo rūbo mylėtojus piktina dar vienas valdžios sprendimas – nukirsti netoli „LIDL“ augantį maumedį. Pasak jų, ne vietoje prieš 90 metų išaugęs, 316 cm skersmens maumedis šalia Tilžės g. 20-ojo namo trukdo savivaldybei sklandžiai pakloti naująjį trinkelių taką.
Reiktų priminti, kad želdinių ekspertė doc. L. Straigytė ir kraštovaizdžio architektė A. Lozuraitienė atlikdamos galutinę centrinės gatvės projekto korektūrą gėrėjosi šiuo medžiu ir nepastebėjo kokių nors maumedžio „sveikatos sutrikimų“ ar keliamų grėsmių.
„Kasdami tranšėją ekskavatoriaus kaušu iš visų pusių plikai apskuto medžio šaknis, bet pačių šaknų kirsti, matyt, prisibijo – žino kad SOS medžiai iškart praneš kur reikia. Tad sugalvojo paprastą ūkišką išeitį: nukirst visą medį! Dabar nori paskutinį maumedį centrinėje gatvėje išpjauti. Toks grožis užkliuvo, nes trukdo trinkeles tiesti. Pabaisos, dar nėra tokio vajaus buvę mieste, kad šitaip iš eilės šluotų medžius. Siaubas“, – piktinasi šilutiškiai.

Kiti problemos nemato

Visgi kita visuomenės dalis palaiko miesto atnaujinimą ir senųjų medžių pakeitimą naujais. Šilutiškiai neįžvelgia problemos, kad vietoje senųjų medžių augs jauni ir pataria miesto tvarkymą, jo apželdinimą patikėti tos srities specialistams.

„Nereikia priešintis pokyčiams, kuriais siekiama atnaujinti, išgražinti miestą. Reikėtų, kad Šilutės savivaldybė susodintų visus neprijaučiančius miesto atnaujinimui į autobusą ir nuvežtų į kokį buvusios Rytų Vokietijos miestelį. Ir parodytų kaip galima atnaujinti miestelius, kurie iki atnaujinimo irgi buvo apsodinti miško medžiais ir buvo apžėlę, aptemę, apdulkėję, niūrūs. Teko važinėti ir apsistoti ir tuose tik ką apjungtos Vokietijos rytiniuose miesteliuose, kai jie dar buvo naujų architektų nepaliesti ir teko juos matyti dabar, po atnaujinimo. Bet koks miestelis yra gražus, šviesus, linksmas, su matoma atvira architektūra, su tvarkingais, naujais lėtai augančiais medžias, su naujom gyvatvorėm, gėlynais, žibintų stulpais ir t.t. Pokytis, kurį teko patirti šiuose miesteliuose po atnaujinimo, tiesiog neįtikėtinas. Reikia tik leisti darbuotis šios srities specialistams ir būtų viskas gerai. O kai dabar mieste vadovauja visi, sunkiai galima padaryti gražiai. Šito negalima rauti, to negalima nupjauti, anas labai gražus, kitas dar kažkoks, tai ir gaunasi mieste kalamburas“ <…>, – komentuoja skaitytojas.

„Manau jau visi pavargo nuo medžių globėjų, kuriems rūpi sergantis, sukrypęs ar ne vietoje pasodintas medis, dėl kurio neleidžia nei pėsčiųjų takų tiesti, nei šeimoms poilsio erdves įrengti, nes ne žmonės yra svarbiausia, o didelis, senas medis. Dažnai medžių globėjai girdi tik tai kas jiems pritaria bet kiek daug žmonių pasisako, kad miesto centre nupjovus senus ir be galo aukštus medžius atsivėrė mūsų miesto istorija, architektūra, nuostabūs pastatai, šalia kurių pasodinus gražius, tinkamus medžius jie atrodo nuostabiai. Jei dėl seno, didelio medžio ir jo iškilnotų trinkelių sunkiai pravažiuoti gali neįgalieji, mamos su vežimukais, kam tokius medžius ir dar sergančius sergėti, kuomet didesnės vėtros metu šakos krenta ant galvos <…> Medžiai yra atsodinami mūsų mieste ir jie be galo gražūs, tad nebepriešinkit visuomenės, nebūkit tokie pikti, o pasidžiaukit kad mūsų miestas tikrai gražėja“, – teigė kita internautė.

„Kas jumi verčia būt suvaržytiems ir gyvent betono narvelyje? Kaimai tuštėja, laisvų butų ir sodybų už kelis šimtus eurų į valias. Pardavęs savo betoninį narvelį, už gautas lėšas galėtum nusipirkti kokį dešimtį tinkamų gyventi, tada turėtum ne tik medžių ir pievų, netgi purvo ir dukių, natūralaus mėšlo kvapo į valias. Medžius su malonumu netgi kirsti pradėtum kad žiemą kakalį pašildytum. Betono, taipogi asfalto nei kvapo. Ot gyvenimas. Tik niekaip nesuprantu, kas tave verčia diena iš dienos kankintis toje betono nelaisvėje?“, – protestuojančių prieš medžių kirtimą klausia kitas skaitytojas.