Šilutėje apsigyvenusios ukrainietės mokėsi lietuvių kalbos

Daugiau nei du mėnesius Šilutės turizmo informacijos centre rinkosi 10 užsieniečių, kurie mokėsi mūsų valstybinės lietuvių kalbos.
Baigusios mokymus ukrainietės su mokytoja sustojo bendrai nuotraukai.

Nors šie užsiėmimai jau baigėsi, tačiau šiltų jausmų, patirtų įspūdžių bei malonių išgyvenimų nei dalyviai, nei organizatoriai neužmirš dar ilgai.

Lietuvių kalbos pamokos vyko du kartus per savaitę. Iš viso dalyviai turėjo 40 akademinių valandų, t. y., 20 susitikimų, kad galėtų išmokti kalbėti ir suprasti pagrindinius lietuviškus žodžius, vartoti žinomus posakius, kad gebėtų patenkinti konkrečius savo poreikius.

Kadangi projekto vykdomos veiklos sutapo su skaudžiais įvykiais karo niokojamoje Ukrainoje, beveik visos lietuvių kalbos pamokų dalyvės ir buvo ukrainietės. Pamokų metu moterys ne tik išmoko lietuviškai prisistatyti, bet ir užduoti asmeninio pobūdžio klausimų ir į juos atsakyti. Ukrainietės taip pat išmoko daug lietuviškų žodžių, kurių joms prireikia lankantis parduotuvėse, ligoninėje ar kitur.

Lietuvių kalbos pamokas vedusi mokytoja Saulina Grinčinaitienė sakė, jog šie užsiėmimai buvo svarbūs ne tik dėl galimybės užsieniečiams išmokti pagrindinių lietuvių kalbos žodžių, jų vartojimo, bet ir bendravimo. „Pamokų metu mokiau moteris ne tik kalbėti lietuviškai. Visą laiką vyko glaudus dalyvių bendravimas, dalijimasis rūpesčiais, aktualijomis. Buvo akimirkų, kai kartu ir paverkėme, ir pasidžiaugėme, aptariant karo įvykius jų šalyje“, – sakė S. Grinčinaitienė.

Lietuvių kalbos pamokos neapsiribojo viena erdve. Visus maloniai nustebino kvietimas apsilankyti Šilutės kavinėje „Magnolija“, kurios savininkas, iš Sakartvelo kilęs Jemali Chitashvili, Lietuvoje gyvenantis jau 8 metus, pradžiugino savo vaišingumu. J. Chitashvili pristatė Sakartvelo patiekalus, o tuo pačiu dalyviai mokėsi lietuviškai įvardinti produktus, indus bei ragavo išskirtinius patiekalus.

Anot mokytojos, norint pradėti mokyti kalbą, svarbu susipažinti su šalies kultūra, žmonių įpročiais, gyvenimo ypatumais, charakteriu. Pamokų metu moterys klausė ne tik apie lietuviškas gramatines žodžių formas, bet ir apie lietuvių charakterį, gyvenimo įpročius, domėjosi įsidarbinimo galimybėmis, sveikatos klausimais.

Paskutinė pamoka buvo liūdnoka. Dalyvės sakė, jog norėtų tęsti mokymus ir dar labiau plėsti kalbėjimo lietuviškai galimybes. Be to, ukrainietės susidraugavo, užmezgė artimus ryšius.

Nepaisant to, kad pirmieji lietuvių kalbos mokymai jau baigėsi, įgytos žinios stipriai palengvino atvykusiųjų į pamarį socialinę integraciją, sustiprino bendrystę, socialinius ryšius. Dalyvės pažino mūsų kraštą, viena kitą, o tai padės ukrainietėms nesijausti izoliuotoms, skatins jas drąsiau bendrauti su vietos žmonėmis, palengvins įsitvirtinimą darbo rinkoje.