Šilutėje – dar vienas žingsnis į saulės energetiką

ambrozaitis energetika rodo maketaPrivačių namų savininkams dabar kaip niekad palankus laikas įdarbinti… saulę.  Taip, taip, akys jūsų neapgauna, mat kaip tik tokią galimybę siūlo UAB „Bera LT“, kuriai vadovauja šilutiškis Raimundas Ambrozaitis.

Į atsinaujinančios energetikos rinką šilutiškius kviečianti įmonė siūlo galimybę savo namų ūkiuose įsirengti saulės elektrines su dvipuse apskaita. Tai tokia naujovė, kuri tomis saulėtomis dienomis, kai elektrinė gamina daugiau elektros energijos, nei tuo metu suvartojama namuose, perteklinę elektros energiją eksportuoja į bendrą šalies elektros tinklą, kurį eksploatuoja AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO). O kai apniukusiomis dienomis saulės elektrinėje įrengti fotovoltiniai moduliai elektros pagamins nepakankamai, trūkstamas jos kiekis bus „importuojamas“ iš ESO tinklų.

Tokiu atveju ESO tampa perteklinės pagamintos energijos saugotoju.

Į naujovės pristatymą atvykę šilutiškiai buvo suintriguoti, matydami ne tik šių naujausių technologinių įrenginių pristatymą, bet ir lauke sumontuotą miniatiūrinį sistemos modelį.

Galima gauti 30 proc. kompensaciją

Pasak R.Ambrozaičio, prieš metus įsigaliojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos jau leidžia statyti saulės elektrines su dvipuse apskaita. Tokių elektrinių savininkams atsiranda motyvacija gerokai sumažinti savo ūkiuose naudojamos elektros sąnaudas, o kartu – ir išlaidas už ją.

Naujosios sistemos pranašesnės tuo, kad nereikia jokių vamzdynų, kaminų, nereikia ir katilinės patalpų, kuro ir jo saugyklų. Taigi vien rengiant namus sutaupoma apie 5-6 tūkst. eurų.

R.Ambrozaičio įsitikinimu, dabar kaip niekad palankus metas įdarbinti saulę, ypač privačių namų savininkams. Mat privatiems asmenims yra galimybė gauti 30 proc. saulės elektrinės įrengimo išlaidų siekiančią kompensaciją, tiesa, neviršijančią 14 500 eurų.

Investicijos atsiperka

Dvipusės elektros energijos apskaitos sistemos privalumais gali naudotis tik elektrą gaminantys vartotojai, t.y. tie, kurių namų valdose yra įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės, pagaminančios namų ūkyje vartojamą elektros energiją.

Vadinamojo elektros energijos importo ar eksporto metu ESO įrengtas skaitiklis „sukasi“ priešingomis kryptimis.

Saulės elektrinės integravimas į dvipusės elektros energijos apskaitos sistemą leidžia vartotojui užsitikrinti namų ūkyje suvartojamos elektros kainą 25-30 metų laikotarpiui – būtent toks yra minimalus saulės elektrinės gyvavimo laikas, nes saulės šilumą koncentruojančios plokštės yra pagamintos iš ilgaamžių medžiagų.

Šiandieninė investicija į saulės elektrinę užtikrina 0,05-0,06 EUR kiekvienos per ateinančius 30 metų suvartotos kilovatvalandės kainą.

Specialistai patars, sumontuos, parengs dokumentus

R.Ambrozaitis užtikrino, kad Lietuvininkų g. 30 įsikūrusi jo įmonė atliks visus klientų namų ūkio poreikių tenkinimui reikalingus skaičiavimus ir rekomenduos ekonomišką ir patikimą techninį sprendimą, kaip geriausia panaudoti saulės ar žemės energiją: kokią saulės elektrinę statyti; ar statyti šilumos siurblį ir/ar saulės vakuumines ar plokštelines kolektorines sistemas karšto vandens ar patalpų šildymui; kaip panaudoti saulės elektrinėje pagamintą elektrą tiesiogiai karštam vandeniui ar patalpoms šildyti.

Taip pat įmonė gali pasiūlyti įsigyti ir reikalingą įrangą pasirinktam techniniam sprendimui įgyvendinti, ją sumontuoti ir konsultuoti. O pageidaujant – gali pasirūpinti visa reikalinga saulės  elektrinės įrengimo technine dokumentacija, padėti išrinkti vietą saulės elektrinei.

„Kiekvienas atvejis – individualus, tad saulės šilumą fiksuojančias plokštes galima sumontuoti ir ant stogų, ir ant žemės. Jau yra ir fasadams bei namų langams skirtų sprendimų“, – sakė R.Ambrozaitis.

Įmonė taip pat padės teikiant paraišką Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF) paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo plano priemonę “Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos ar kitų, išskyrus biokuro) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose. Finansuojama iki 30 proc. visų faktiškai patirtų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pareiškėjas gali būti individualaus gyvenamojo vieno ar dviejų butų namo, į kurį planuojama investuoti, savininkas arba bendraturtis, išskyrus nebaigtus statyti namus.