Šilutėje eksponuojoma antroji mados guru A. Vasiljevo paroda

 

paroda muziejujePrieš savaitę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Mada tarpukario metais“ iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos. Gegužės 15 dieną Šilutėje svečiuosis žymusis kolekcionierius, kuris pats pristatys parodą miestiečiams.

Tai jau antroji kolekcionieriaus paroda Šilutėje. Pernai muziejuje eksponuota paroda „Miestas ir mada“, pristatanti XIX a. pab. – XX a. pr. europietišką miestiečių aprangą. Paroda sulaukė didžiulio šilutiškių ir miesto svečių susidomėjimo.
Paroda „Mada tarpukario metais“ skirta priminti tarpukario Europos madą. H. Šojaus muziejuje eksponuojami 57 vienetai suknelių ir vyriškų kostiumų, aksesuarų, fotografijų, pasakojančių apie Europos mados permainas 1920–1930 metais, kai vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet ir drabužius, ypač moterų.
paroda muziejuje_2
Pirmojo pasaulinio karo baigtis smarkiai pakeitė Europos politinį žemėlapį. Suiro didžiulės imperijos – Rusija, Austrija-Vengrija, Turkija ir Vokietija. Jų vietoje susidarė savarankiškos valstybės rytiniame Baltijos jūros pakraštyje ir pietryčių Europoje: iš užmaršties pakilo Lenkija, Lietuva, valstybingumą atgavo Vengrija, Balkanų šalys. Šios valstybės veikė madą, sukeldamos didelį susidomėjimą Rytų Europos folkloru.

Moterų emancipacijos pradžia, galimybė mokytis, balsavimo ir skyrybų teisės prisidėjo prie moters savimonės augimo ir noro priartėti prie vyrų profesionalios ir socialinės veiklos. Daugybės vyrų žūtis karo laukuose iškreipė natūralų vyrų ir moterų balansą, paaštrino tarpusavio konkurenciją. Moterų apranga buvo konkurencijos įrankis, todėl ji, ieškodama būdų atskleisti fizinį moters žavesį, darėsi vis drąsesnė. Moteriai išsivadavus iš korsetų (to dar amžiaus pradžioje pareikalavo Paryžiaus mados diktatorius Paulis Poiret), pakito įprastas, per juosmenį įsmaugtos figūros vaizdas.

Viena pirmų naujovių buvo tiesus drabužio siluetas. Juokaudami sakytume, kad XX a. trečiasis dešimtmetis taupė medžiagas. Pratrūkęs noras apsinuoginti neturi analogų mados istorijoje. Nuogos rankos ir vos pridengta nugara – štai pagrindiniai art deco stiliaus bruožai pirmuoju jo raidos periodu. 1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi šokių veikla su orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, įvedė į madą lengvą šilkinį apdarą, siuvinėtą karoliukais pagal art deco dailininkų parengtus simetriškus, grakščiai plaukiančių linijų ir stilizuotų gėlių piešinius.

Puoštasi ir sodrių spalvų brangakmeniais (kas jų turėjo), ir linksmais bižuterijos blizgučiais. Taip atrodančių moterų buvo neįmanoma nepastebėti šokių aikštelių prieblandoje. Ryškus grimas kūrė geidžiamos ir kiek pavojingos vamp moters tipą, susiformavusį „Holivudo“ nebyliojo kino prieglobstyje. Šį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai: ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairių spalvų šilkinės kojinės, stručių plunksnų boa, mažutės kepuraitės ir atvira avalynė.

Madingas šio laikotarpio siluetas buvo suformuotas tokių žinomų Paryžiaus dizainerių kaip Jeanne-Marie Lanvin, Jeanas Patou, Gabriele Chanel, seserys Callot, kurių įkurti mados namai „Callot Soeurs“ gyvavo 1895–1937 m.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.