Šilutėje mažėja bedarbių, daugėja darbo, o įstatymai privers dirbti visus tinginius

Atėjus šiltajam sezonui darbo rinka pamažu atsigauna, o Šilutės rajone tiek mažai bedarbių kiek šiuo metu, nebuvo jau kelerius metus.

Viena iš mažėjančios bedarbystės priežasčių ta, kad atsitraukė pandemija, tad didelių iššūkių nei darbdaviams, nei darbuotojams dabartinė situacija nekelia.

Nedarbas sumažėjo perpus

Apie darbingų žmonių situaciją ir paieškų sėkmę darbo rinkoje „Šilutės naujienos“ kalbėjosi su Užimtumo tarnybos prie SADM Šilutės skriaus vedėja Inga Girdeniene.

Anot pašnekovės, tokie rodikliai, kokie šiuo metu įvardija užimtumo situaciją Šilutės rajone, yra vieni iš geriausių per pastaruosius kelerius metus. Žinoma, tai ne tik dėl to, kad jau atsitraukė pandemija, bet ir dėl to, kad tikslingai dirba visi Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus specialistai, besistengiantys kad bedarbystė rajone būtų kuo mažesnė.

I. Girdenienė pasakoja, jog šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 1843 darbo neturintys Šilutės rajono gyventojai. Toks skaičius sudaro 7,6 proc. visų darbingo amžiaus rajono gyventojų, ir yra mažesnis nei bendras šalies nedarbas (šalyje – 8,8 proc.). Kitaip tariant, nuo 2022 m. pradžios nedarbas Šilutės rajone smarkiai sumažėjo, prieš metus – 2021 m. birželio 1 d. jis siekė 16 proc.

„Šiuo metu nedarbas Šilutės rajone yra mažesnis nei prieš prasidedant pandemijai ir mes tikimės, kad vasaros metu jis dar labiau sumažės“, – sako I. Girdenienė.

Tarp birželio 1 d. registruotų darbo neturinčių asmenų moterys sudarė 55 proc., kaimo gyventojai – 59 proc., jaunimas iki 29 m. – 13 proc., 50 m. ir vyresni asmenys – 47 proc., turintys negalią – 9 proc., nekvalifikuoti asmenys – 39 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių rajono gyventojų.

Mažėja ilgalaikių bedarbių

Anot I. Girdenienės, tikimasi, kad artimiausiu metu Šilutės rajone pavyks dar labiau sumažinti bedarbystę. „Yra tikrai nemažai motyvuotų darbingo amžiaus žmonių, yra ir laisvų darbo vietų“, – sako pašnekovė.

Tai, kad sumažėjo ilgalaikių bedarbių, vėlgi byloja statistiniai duomenys. Šių metų birželio 1 d. rajone ilgalaikiai bedarbiai sudarė 16,4 proc., o prieš metus – net 38,7 proc.
Kas lėmė, jog taip ženkliai sumažėjo bedarbystė? I. Girdenienė sako, jog tam buvo imtasi atitinkamų priemonių ir jos sėkmingai pasiteisino. Viena tokių priemonių – glaudus bendradarbiavimas su rajono savivaldybės administracija, taip pat su Socialinės paramos skyriaus specialistais.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyrius, kartu su Savivaldybės administracija įgyvendina bendrą projektą „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems, socialinę paramą gaunantiems asmenims modulis“. Pastarojo įgyvendinimo metu su ilgalaikiais bedarbiais dirba kompetentinga specialistų komanda – ir savivaldybės administracijos paskirta atvejo vadybininkė, ir glaudžiai bendrauja seniūnijų seniūnai. Įgyvendinant šį modelį didelis dėmesys sutelktas į ilgalaikių bedarbių motyvavimą, skatinimą.

Tam pasitelkti kompleksiniai pagalbos veiksmai. Vienas iš jų – subsidijos darbdaviui, taip pat kaip pagalba yra sėkmingai taikomas judumo klausimo sprendimas. Tai yra didžiulė pagalba ir paskata bedarbiams, kurie gyvena atokiose kaimiškose vietovėse ir jiems nuvykti į darbo vietą bei atgal kainuoja nemenkus kaštus. Tokiais atvejais, pasiremiant Savivaldybės administracijos pagalba, organizuojamas žmonių pavėžėjimas, kompensuojamos kelionių išlaidos.

Anot I. Girdenienės, būtent ilgalaikių bedarbių įdarbinimas ir minėtas skatinimo bei motyvavimo modelis, šiuo metu taikomas Šilutės rajone, yra pasiekęs geriausių rezultatų visoje Lietuvoje.

Daugėja ir darbo pasiūlymų

Pasak I. Girdenienės, šiuo laikotarpiu įregistruojama ir daugiau laisvų darbo vietų. Palyginus su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, laisvų darbo vietų vien šiemet jau įregistruota net 53 proc. daugiau: sausio-gegužės mėn. – 1134 (2021 m. sausio-gegužės mėn. buvo 740 ). Tam nemenką įtaką daro tai, kad atsitraukė pandemija, kad darbdaviai gali planuoti laisviau bei jaustis saugesni.

Nuo metų pradžios daugiausiai laisvų darbo vietų registruota pagalbiniams darbininkams (20 proc.), traktorininkams (6 proc.), virėjams (4 proc.), plataus profilio statybininkams (4 proc.), virtuvės darbininkams (4 proc.), pardavėjams (4 proc.).

Anot I. Girdenienės, aiškiai pastebima ir besiregistruojančiųjų į darbo paieškas pakitusi motyvacija. Dauguma žmonių noriai renkasi galimybes mokytis ir tobulėti, supranta profesijos reikšmę. Vien per šių metų 5 mėnesius dvigubai daugiau asmenų, net 457, buvo nukreipti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (pernai – 212). Dvigubai daugiau žmonių šiemet sulaukė ir paramos mokytis – net 145 (pernai per tą patį laikotarpį – 71).

Šiemet dvigubai daugiau – net 130 žmonių – buvo įdarbinti panaudojant remiamo įdarbinimo priemones (pernai – 82). Taip pat ir judumo parama suteikta keliskart daugiau žmonių nei pernai (šiemet – 165, 2021 m. sausio-gegužės mėn. – 29).

Įdarbina ukrainiečius

Šiuo metu Šilutės užimtumo tarnyboje įregistruota 100 karo pabėgėlių iš Ukrainos, apsistojusių mūsų rajone. Anot pašnekovės, džiugu, kad nepaisant kalbos barjero, sėkmingai pavyksta spręsti ir ukrainiečių įdarbinimo klausimus. Šiuo metu iš viso įdarbinti 33 ukrainiečiai. Daugiausiai jų dirba biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, socialinių darbuotojų padėjėjais, kepėjais ir konditeriais, medienos apdirbimo įrenginių operatoriais.

Keičiamas užimtumo įstatymas

Nepaisant to, kad sėkmingai pavyksta mažinti bedarbystę rajone, specialistai nežada sustoti, ir toliau stengiamasi įdarbinti kuo daugiau darbo ieškančių žmonių. Kaip žinia, nuo liepos mėnesio įsigalioja nauji Vyriausybės priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai, keisis bedarbio statuso suteikimo ir šio statuso panaikinimo aplinkybės. Realiai darbo ieškantiems asmenims darbas bus siūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybes riboja tam tikros aplinkybės, įgis darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Toks atskyrimas turėtų reikšmingai pagerinti Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, kuriems būtų siunčiami tik motyvuoti darbo ieškantys žmonės.

Pagal šias įstatymo pataisas bus sutelktas dėmesys ir į darbo rinkai besirengiančio asmens aplinkybes užimtumui. Jei jos sudėtingos (pavyzdžiui, yra socialinių įgūdžių ar motyvacijos stoka, priklausomybės, skolos ir kt.), siekiant jas išspręsti bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas seniūnijose. Besirengiantiems darbo rinkai žmonėms privalomo sveikatos draudimo mokėti nereikės, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą, asmuo šio statuso netektų, o privalomąjį sveikatos draudimą privalėtų susimokėti pats.

Kelionės išlaidos ir toliau bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą.

Naujiena tai, kad nuo liepos 1 d. ir tokia – 9 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamo darbo pasiūlymai bedarbiui bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas bus toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, tačiau atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.