Šilumos ir karšto vandens kompensacijas gaunantys asmenys mūsų krašte neprieštarauja pastatų renovacijai. Mat visas su namo atnaujinimu susijusias išlaidas už šiuos gyventojus dengia valstybė. Tačiau svarbiausia, mažas pajamas gaunančios šeimos svajoja apie tvarkingą, patogų ir taupesnį būstą.
Trūko motyvacijos
Šilutėje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, daugiabučių renovacija ilgą laiką strigo. Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo organizatorius Šilutės savivaldybėje, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas tikina, kad pirmiausia tam įtakos turėjo informacijos stoka. Socialiai remtini gyventojai baiminosi įsipareigoti bankams, nors iš tiesų visas jiems tenkančias renovacijos išlaidas 100 proc. dengia valstybė.
Kitas argumentas – kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį gaunantys gyventojai tiesiog nebuvo motyvuojami. Jų sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį iš dalies apmoka savivaldybės, tad palyginti su kaimynų mokesčiais, šių gyventojų išlaidos gerokai mažesnės. „Valstybė juk moka kompensacijas, tad kam modernizuoti, kam taupyti šilumą. Vyresni, pensinio amžiaus gyventojai, apskritai nebuvo suinteresuoti programa, nes, anot jų, gal nebe daug metų liko džiaugtis šios žemės namais?“, – socialiai remtinų asmenų argumentus vardijo V.Kamarauskas.
Taip įsitikinę kaimynai, pasak V.Kamarausko, buvo tikra kliūtis kitiems pozityviai ir racionaliai mąstantiems gyventojams, kurie norėjo renovuoti griūvančius daugiabučius. Mat atnaujintą daugiabutį išlaikyti gerokai pigiau, ypač žiemos metu. Skaičiuojama, kad po renovacijos pastatas sunaudoja perpus mažiau šilumos energijos, o sąskaitos už buto šildymą sumažėja 2-3 kartus.
Prievarta ar pareiga?
Pradėjus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos II etapą, situaciją pakeitė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos. Šiame įstatyme atsirado nuostatos, kad buto savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, privalo dalyvauti namo savininkų susirinkime, kuriame svarstomas renovacijos klausimas. Balsavimo metu šie asmenys skatinami pritarti daugiabučio renovacijai. Negalintys dalyvauti balsavime savo sprendimą gyventojai gali išreikšti raštu.
Nedalyvavusiems susirinkime arba balsavusiems prieš namo atnaujinimą pirmąjį šildymo sezoną kompensacijos už šildymą bei karštą vandenį mažinamos perpus, o ateinančius kitus du sezonus jos apskritai neskiriamos.
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad šiuo metu rajone tik vienam asmeniui, ignoravusiam daugiabučio modernizavimo projektą, šilumos ir karšto vandens išlaidų kompensacijos yra sumažintos 50 proc., o vėliau jis dar dvejus metus neturės teisės į minėtą kompensaciją. A.Šimelionio žiniomis, asmuo prarado minėtas kompensacijas dėl to, kad nedalyvavo nė viename butų savininkų susirinkime, kuriame buvo priimami sprendimai dėl namo renovacijos.
„Šilutės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas V.Kamarauskas yra girdėjęs gyventojų priekaištų, jog naujoji įstatymo nuostata dėl šilumos kompensacijų panaikinimo – tai prievarta žmonių atžvilgiu. Pasak V.Kamarausko, tenka nemažai ir kantriai aiškinti, jog tokia gyventojų nuomonė yra klaidinga. „Žmonės, gaunantys kompensacijas, privalo suprasti, kad joms reikalingus pinigus sunešame visi mes, mokesčių mokėtojai. Privalu įsisąmoninti, jog būsto šeimininkas, gyvenantis renovuotame name, už šildymą moka daug mažiau negu sename daugiabutyje. Tad ir kompensacijoms reikia mažiau pinigų. Taigi dalis šilutiškių sumokėtų mokesčių lieka kitiems reikalams, pavyzdžiui, gatvės remontui, šaligatviui nutiesti ar kitam būtinam darbui“, – argumentavo V.Kamarauskas.
Užsakymo nr. PR0509