Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, tęsdama kūrybinių susitikimų ciklą su žinomais rašytojais, įvairių meno šakų kūrėjais, nusipelniusiomis asmenybėmis, galinčiomis pasidalinti gyvenimo bei veiklos patirtimi, vėl pakvietė kultūros renginių lankytojus į susitikimą.
Visada ypač malonūs yra susitikimai su kraštiečiais, kurių gyvenimas ar kūryba siejasi su Pamario kraštu bei Šilutės miestu. Šį kartą bibliotekoje svečiavosi buvęs švėkšniškis, legendinis kino, televizijos ir teatro aktorius, fotografas, kultūros diplomatas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Budraitis.
J.Budraitis filmavosi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Bulgarijos, to meto Vokietijos demokratinės respublikos filmuose. Aktorius sukūrė per 100 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kine, teatre, televizijoje. Jis vaidina iki šiol.
Tądien atidaryta J.Budraičio sukurtų fotografijų paroda „Mano kinas. 1970-1990“. Šią parodą jau galima pavadinti keliaujančia, nes J.Budraičio fotografijų parodos buvo surengtos Maskvoje, Sankt Peterburge, Nižnij Novgorode, Palangoje, kitose Lietuvos vietose. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi. Šilutiškiai parodą Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje gali pamatyti iki lapkričio 7 d.
Renginio metu daug kalbėta apie aktoriaus J.Budraičio kartu su vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Margarita Matulyte sudarytą knygą „Mano kinas: pasaulis, kuris priklausė vyrams“. Joje atsispindi aktoriaus žvilgsnis į savo profesinę kasdienybę. Knygoje vizualine kalba pasakojama apie kūrybinį gyvenimą kine, publikuojami kolegų portretai, filmavimo aikštelių vaizdai.
Aktorius Šilutės bibliotekai padovanojo neseniai išleistą fotografijų knygą „Mano Paryžius: slampinėtojo eskizai“, kurią skaitytojai gali rasti bibliotekoje.
Susitikimą vedė literatė Irena Arlauskienė. Ji domėjosi aktoriaus J.Budraičio asmenybe, karjera, aptarė minėtą knygą bei pasidalino savo pamąstymais. Anot renginio vedėjos, vyresnės kartos žmonės gerai prisimena, su kokiu malonumu skubėdavo pamatyti naują filmą su J.Budraičiu, Kauno dramos teatre jo kuriamus Solnesą, Šarūną, Heriją ar Ričardą II. Ne vienam kino ar teatro kritikui, tuo labiau paprastam žiūrovui, nelengvai įspėjama buvo mįslė – kaip šiam aktoriui pavyksta taip įsigyventi į vaidmenį, kad juostoje vaizduojamas pasaulis įgyja absoliutaus tikrumo. Tuo didesnė mįslė, kad J.Budraitis niekada nesimokė aktorystės. Tiesa, porą metų jis mokėsi Aukštuosiuose kino režisūros kursuose Maskvoje.
Savitą ir ypatingą pasaulio matymą, aktoriaus intelektą ir erudiciją, kuriamo personažo išgyvenimą paprastai išduodavo J.Budraičio akys. Ne žodžiai, o akys. Jos keisdavo ir veidą, todėl ir nėra pasikartojančių aktoriaus sukurtų personažų portretų.
Renginyje dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris dėkojo kraštiečiui aktoriui, įteikdamas jam Šilutės krašto ženklą, kuriama pavaizduota simbolinė žuvis.
Susitikimas surengtas įgyvendinant projektą „Menų sampyna Lietuvai Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse“.
