Palanga neseniai pasistatė modernią autobusų stotį, o kitų miestų autobusų stotys galėtų tapti sovietinių atgyvenų muziejais. Ne geresnis pavyzdys – ir Šilutės autobusų stotis, nors šis architektūrinis „monstras“ pastatytas jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Ne vienerius metus visus piktina, kad stotyje keleiviams nėra kur jaukiai praleisti autobuso laukimo laiką, nemaloniai nuteikia aptrupėjusios, apvarvėjusios sienos, perdrėkusios ne tik nuo lietaus, bet ir nuo gamtinius reikalus atliekančių praeivių.
Valdžios atstovai, nors ir pripažįsta, kad stotis – didžiulė problema, šiuo metu per daug nekvaršina galvos. Matyt, yra ir svarbesnių užsiėmimų – artėja savivaldos rinkimai…
Keleiviai šąla ir bijo
Autobusų stotyje sutiktas šilutiškis Raimondas prisipažino, jog džiaugiasi, kad čia apsilankyti jam tenka gana retai. Vyras į 
darbą ar kitur važiuoja savo transportu, tad tik sugedus automobiliui prireikė viešųjų paslaugų.
„Autobusų stotis – tarybinė atgyvena“, – sakė Raimondas, kuris prisimena, kad šis pastatas lygiai taip pat atrodė prieš porą dešimtmečių, dar jam būnant vaiku.
„Apie jaukumą nėra ką ir kalbėti. Manau, kad daugelis, kaip ir aš, stengiasi kuo greičiau iš tos stoties aplinkos ištrūkti“, – pripažino vyras.
Bene daugiausia ir dažniausiai autobusų stoties paslaugų bei pastogės prireikia studentams, vykstantiems į kitus miestus, ir mokiniams, kurie iš kaimyninių vietovių atvyksta į Šilutę mokytis. Tačiau pakalbinti ir jie prisipažįsta, kad autobusų stotyje stengiasi neužsibūti.
Juknaitiškė Karina (17 m.) ir usėniškis Vidas (16 m.) sakė, kad Šilutės autobusų stotyje lankosi kiekvieną darbo dieną, nes atvyksta į mokyklą. Kariną piktina, kad labai dažnai tenka stotyje užtrukti ir laukti vėluojančių autobusų, bet nėra kur prisiglausti nuo šalčio. Stoties patalpos nešildomos, aplinka tikrai nejauki, nėra normalaus tualeto.
Ne paslaptis – norint užsukti į tualetą, reikia papurtyti kišenę: stoties tualeto paslaugos kainuoja 1 litą – 26 euro centus.
Tačiau tai dar nebūtų didelė problema. Blogiau tai, kad viešasis autobusų stoties tualetas dirba ribotą laiką, nuo 6 val. ryto iki 18 val. Beje, jis uždaromas pietų metu – nuo 11 iki 12 val.
Vienokį autobusų stoties vaizdą ir „svetingumą“ matome dieną, kitokį – tamsiuoju paros metu. Šilutiškė Dalia, kuri kartais autobusu važiuoja į sostinę, prisipažino, jog stotyje laukdama autobuso maždaug 4.15 val. ryte išgyvena baimę ir nerimą, kad kas nors nenutiktų nemalonaus.
Vaizdas apgailėtinas, situacija sunki
Turbūt daugelis žino, kad šio pastato, kuris tarsi vaiduoklis tik darko miesto vaizdą, būklė priklauso ne nuo UAB „Šilutės autobusų parkas“ direktoriaus Artūro Stonkaus, o nuo rajono politikų sprendimų.
A.Stonkus, paklaustas apie dabartinę įmonės situaciją, džiaugiasi, kad pagaliau nukrito kelerius metus įmonės pečius slėgusi skolos našta ir atsakomybė prieš darbuotojus. Kaip žinia, artėjant 2014 m. pabaigai „Šilutės autobusų parkui“ Savivaldybės administracija išmokėjo ilgus metus vilkintą skolą, kuri buvo užaugusi beveik iki 1 mln. Lt. Atgavusi savo uždirbtus pinigus, įmonė pagaliau atsiskaitė su visais vairuotojais, tiekėjais.
Imtasi ir kosmetinio administracijos patalpų remonto. Pastarajam pinigų įmonė sutaupė pati, o direktorius subūrė darbininkų komandą, kuri ir remontuoja administracijos pastato vidų.
Tačiau čia – tik dalelė gražumo. Autobusų stočiai verkiant reikia remonto.
A.Stonkus neslepia, kad kitoje kelio pusėje stovinčiai autobusų stočiai remontuoti jis ne kartą prašė lėšų iš rajono Savivaldybės administracijos. Tačiau tvarkyti didžiulio pastato niekas nesiryžta.
Dabartinis „gargaras“ niekam nereikalingas
„Mums reikia nedidelės, kompaktiškos, šiltos stoties“, – sako „Šilutės autobusų parko“ direktorius Artūras Stonkus.
Dabartiniame autobusų stoties pastate yra 800 kv. metrai galimo naudoti ploto, o autobusų stoties paskirčiai pakaktų ir 100 kv. metrų. Visa likusi pastato dalis niekam nereikalinga. Bandyta pritraukti visokių verslų ir paslaugų – kavines, smulkiąją prekybą ir kita, tačiau joks verslas čia „neužkibo“ – per mažas klientų srautas. Todėl neišnaudojamos patalpos „Autobusų parkui“ neduoda jokios naudos.
Pasak A.Stonkaus, su rajono valdžia ir neseniai įvykusiame vežėjų asociacijos „Linava“ susirinkime buvo aptarta, jog netolimoje ateityje būtų galimybė gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau būtinas rajono politikų apsisprendimas – ar atnaujinti tą pačią autobusų stotį, ar statyti naują, modernų, kompaktišką statinį.
A.Stonkus su įmonės specialistais yra aptarę, kad nauja autobusų stotis su keleivių įlaipinimo aikštele galėtų būti suprojektuota ir pastatyta erdviame „Šilutės autobusų parko“ kieme. Taip vienu šūviu būtų nušauti keli zuikiai: įrengiant modernią autobusų stotį, būtų sutvarkytas įmonės valdomas kiemas, nereikėtų investuoti į senąją autobusų stotį, o savivaldybės politikai galėtų papildyti rajono biudžetą, pardavę senosios autobusų stoties sklypą.
Artėja apsisprendimas
Tai, kad Šilutės autobusų stotis – didelė problema, pripažįsta ir rajono savivaldybės Tarybos narys, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vaidas Pavilonis.
Jis pasakojo, kad rajono valdžia ilgai tikėjosi, jog atsiras investuotojas, norintis rekonstruoti Šilutės autobusų stoties pastatą ir pasinaudoti dalimi čia esančio sklypo. Su vienu prekybos tinklu ilgokai vyko derybos, tačiau išaiškėjo, jog jo prekybos centrui senosios stoties teritorijoje trūks vietos.
UAB „Šilutės autobusų parkas“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Saulius Vytuvis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad stebėtojai su autobusų parko vadovybe yra aptarę perspektyvą, kad nauja autobusų stotis galėtų būti pastatyta įmonės kieme. Stebėtojų tarybos narių nuomone, tai būtų racionaliausias būdas išspręsti autobusų stoties problemą.
S.Vytuvis sakė, kad Stebėtojų tarybos vardu prašys Savivaldybės administracijos atlikti studiją apie autobusų maršrutų srautus, keleivių išlaipinimo takų skaičių ir t.t., kad galima būtų paruošti naujos autobusų stoties statybos projektą ES finansinei paramai gauti.
S.Vytuvis mano, jog ankstesnės politikų kalbos apie viso „Šilutės autobusų parko“ iškėlimą į kitą miesto vietą, jau prigeso: juk ši transporto įmonė sovietmečiu yra degalais ir tepalais užteršusi nemažą savo teritoriją, ir nors dabar įmonės veikla – žymiai ekologiškesnė, tačiau ar verta senąją, visko mačiusią teritoriją apleisti ir autobusų garažus, remonto dirbtuves kelti į kitą miesto vietą?
Aišku, kad reikia susitvarkyti dabar esamą turtą, kurį valdo Savivaldybė, kad žmonėms būtų patogu naudotis savivaldybės transporto paslauga, kad sutvarkyta įmonė gražiai derėtų šioje miesto dalyje.