Apie 80 Šilutės autobusų parko darbuotojų vėl badauja, nes jau 3 mėnesiai negauna atlyginimų. Tokia padėtis šioje įstaigoje susidaro nebe pirmą kartą. O artėjant didžiosioms šių metų šventėms ji tampa itin aštri.
Pagrindinė to priežastis – rajono Savivaldybė, vežėjams nesumokanti maždaug 700 tūkstančių litų skolos.
Pirmadienį susirinkę Autobusų parko darbuotojai buvo ne juokais įpykę. Vyrai pareiškė, kad jeigu Savivaldybė ir toliau nemokės skolos už moksleivių ir kitų keleivių lengvatinį pavėžėjimą bei nuostolingus maršrutus, jie tiesiog uždarys įmonės vartus ir nebesės prie autobusų vairo…
Pažadas – ne žvirblis rankoje
Dotacijos iš rajono biudžeto sudaro didžiąją dalį Šilutės autobusų parko pajamų. Įmonės direktorius Artūras Stonkus sako, kad vien tik kompensacijos už nemokamą moksleivių pavėžėjimą kas mėnesį sudaro daugiau nei 300 tūkst. litų. Dar daugiau nei 20 tūkst. litų kompensacijų skiriama rajono keliais važinėjantiems lengvatomis besinaudojantiems keleiviams, ir už juos įmonei turėtų sumokėti Savivaldybė.
Lengvatinių keleivių vežimo nuostolius tolimųjų reisų autobusais – kas mėnesį apie 50 tūkst. litų – Šilutės vežėjams kompensuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija.
Direktorius sakė, kad dauguma įmonės darbuotojų šios savaitės viduryje dar nebuvo gavę atlyginimų net už rugsėjo mėnesį.
Pirmą kartą oficialiai į Savivaldybės administraciją su klausimu, kada ji žada padengti įsiskolinimą, Autobusų parko vadovas kreipėsi bene prieš mėnesį. Tačiau realaus pažado A.Stonkus tada negavo jokio.
Pirmadienį įmonėje įvyko susirinkimas, kurio metu darbuotojai jau be užuolankų pareiškė, jog atsisakys sėsti prie autobusų vairo, jei nedelsiant negaus savo uždirbtų pinigų. Toks ultimatumas suveikė: jau kitą dieną įmonės vadovas A.Stonkus buvo iškviestas pas merą Virgilijų Pozingį, ir rajono vadovas pažadėjo, jog skubiai ieškos galimybės padengti nors dalį įsiskolinimo.
„Bet ir tai, ką išgirdau šiandien, nėra net žvirblis rankoje, nes pinigų vis tiek įmonės sąskaitoje neatsirado. Jeigu iki Kalėdų gausime bent 200 tūkstančių litų, bus labai gerai“, – antradienį vilties dar neprarado A.Stonkus.
Tik penktadienį į įmonės kasą pervesta, anot direktoriaus, „trupinys“ – tiek, kad kiekvienam darbuotojui užteko išmokėti po 500 litų. Tokia suma yra vidutiniškai tik trečdalis kiekvieno darbuotojo mėnesio atlyginimo.
Žodis „šventės“ tampa keiksmažodžiu
Pirmadienio susirinkime dalyvavo Seimo narys Kęstas Komskis, rajono Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Daiva Žebelienė ir jos partietis Vladas Kainovaitis. Bet nė vienas politikų taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl įmonės sąskaita iki šiol tuščia, kai pažadas į ją pervesti bent 200 tūkst. litų buvo duotas dar prieš savaitę.
„Politikai atvyksta, paguodžia, parodo, kad rūpinasi, bet realių veiksmų vis tiek nėra“, – pyko antradienį kalbinami įmonės darbininkai.
Pasak A.Stonkaus, pastaruoju laiku vos ne vos pavykdavo pagelbėti bent ypač blogoje situacijoje atsidūrusiems darbuotojams – tiems, kurie yra paėmę paskolas arba kurių namus aplankė nelaimė. Visiems kitiems pinigų tiesiog nebelikdavo.
Direktorius neslėpė, kad pastaruoju metu visos kalbos įmonėje sukasi tik apie pinigus. O Autobusų parko kieme sutikti darbininkai karčiai juokavo, kad žodis „šventės“ jiems jau tampa kone keiksmažodžiu.
„Važiuojame sukandę dantis, nes privalome tinkamai atlikti pareigą. Mieste matome didžiausią prabangą – vien fejerverkai įžiebiant miesto eglę kiek kainavo?.. O atiduoti mums tai, ką jau seniai uždirbome, neskubama, nors valdžia gerai žino mūsų situaciją. Kad mes Kalėdas pasitinkame grauždami sausą plutą, valdininkams nerūpi“, – pykčio neslėpė vyrai.
Anot jų, geriau yra tiems, kas turi prie namų žemės plotelį, kas bent bulvių ir agurkų užsiaugino. O ką daryti daugiabučiuose gyvenantiems miestiečiams?
Tikisi privatizuoti?
Pirmadienio susirinkime taip pat buvo svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis, kad įmonė pradėtų dirbti pelningai. Be kita ko, užsiminta ir apie galimybę bent dalinai apmokestinti moksleivių pavėžėjimą. Tuomet įmonė surinktų daugiau grynųjų pinigų.
Galvota ir apie kitas galimybes: atsisakyti nuostolingų maršrutų, įsigyti ekonomiškesnių autobusų. Tik jokio galutinio sprendimo taip ir nepriimta.
Įmonės vadovas neneigė, kad garsiai sklando kalbos ir apie galimą Autobusų parko privatizavimą.
Darbininkai baiminasi tokios perspektyvos ir svarsto, jog įmonės finansinis žlugdymas tikriausiai tiesia kelius, kad privatizavimas būtų lengvesnis, kad kažkas įmonę pigiau nusipirktų.
Rajono Tarybos valdančiajai daugumai priklausančios Darbo frakcijos politikai akivaizdžiai duoda pagrindo tokioms prielaidoms.
Gruodžio pradžioje Darbo partijos frakcija raštu kreipėsi į merą ir Savivaldybės administracijos direktorę Idą Vasiljevienę, siūlydama privatizuoti šią įmonę. Siūlymą pasirašė Darbo frakcijos seniūnas Saulius Stankevičius.
Rašyti atsakymą