Šilutės bendruomenių sąjungos lyderė: „Bendruomenės yra arčiausiai žmonių ir geriausiai suvokia jų problemas“

bendruomenes janaviciene sveikina stubrius2016-ieji paskelbti Vietos bendruomenių metais – jais siekiama stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą, įvertinti vietos bendruomenių pilietiškumą ir veiklumą kaip svarbiausią prielaidą vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.

Lietuvoje šiuo metu veikia per 1800 vietos bendruomeninių organizacijų, Šilutės rajone jų yra per 30.

Dalį Pamario krašto kaimiškų vietovių bendruomeninių organizacijų vienija Šilutės rajono bendruomenių sąjunga. Šios sąjungos įkūrėja ir lyderė Marijona Janavičienė bene geriausiai žino, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena šios organizacijos.

Mažoji savivalda – seniūnai

„Per dešimtmetį dauguma bendruomenių išaugo, įsiruošė bendruomenių namus, pasigerino savo kaimų aplinką. Šios organizacijos galėtų dalyvauti ir valdžios sprendimų priėmimo procese, nes yra arčiausiai žmogaus ir geriausiai žino jo problemas“, – svarstė M.Janavičienė.

Vienas bendruomenių metų prioritetų – stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą. „Koks šiandien Šilutės rajone yra vietos valdžios ir vietos bendruomenių santykis, ar vietos bendruomenės bendradarbiauja su valdžia, ar valdžios atstovams pažįstamos šių organizacijų problemos? – klausėme M.Janavičienės.

Anot jos, mūsų rajone bendradarbiavimo su valdžia pasigendama, kaip toje pasakėčioje – kiekvienas vežimą traukia į kitą pusę.

Prieš keletą metų prie Savivaldybės buvo sukurta nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba. Tai turėtų būti patariamasis organas savivaldai, tačiau, M.Janavičienės nuomone, kol kas šios NVO tarybos veiklos nematyti. Niekas negirdėjo, kad NVO taryba būtų sukvietusi bendruomenes ir išgrynintų jų problemas, surinktų idėjas ar pasiūlymus ir teiktų Savivaldybės tarybai. Arba kad Savivaldybės tarybos nariai kreiptųsi į NVO tarybą kaip atstovaujančią bendruomenes ir tartųsi dėl būsimų darbų.

Labiausiai Savivaldybės bendradarbiavimas su bendruomenėmis pasireiškė per vietos veiklos grupės „Lamatos žemė“ įgyvendintą projektinę veiklą. Bendruomenės rašė projektus (pavyzdžiui, norėjo suremontuoti savo patalpas, tvarkyti aplinką, atlikti kitokius darbus), o Savivaldybė tapo tų projektų įgyvendinimo partnere – leido naudotis Savivaldybei priklausančiais pastatais, žeme.

Mažąja savivalda M.Janavičienė vadina seniūnus, kurie, ne taip kaip Savivaldybės klerkai, aktyviai dirba su bendruomenėmis, labiausiai suvokia, kad bendruomenės nariai yra jų pagalbininkai.

Gerų žodžių Šilutės rajono bendruomenių sąjungos lyderė negailėjo Kintų seniūnui Antanui Kliženčiui, Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui, Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. „Šie žmonės aktyviai dalyvauja bendruomenių veikloje – renginiuose, seminaruose, mokymuose“, – sakė ji.

Sveikina naują finansavimo modelį

2016 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendins naują bendruomeninės veiklos finansavimo modelį. Konkurso būdu bus tiesiogiai finansuojami bendruomeninių organizacijų veiklos projektai, skirti bendruomeninės veiklos stiprinimui.

Bendruomeninės organizacijos galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą veiklai, skirtai bendruomenės narių solidarumui skatinti, socialinei veiklai vykdyti, stiprinti bendruomenių sutelktumą, skatinti gyventojų užimtumą ir saviugdą (angl. Self development), gerinti viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei, palankios aplinkos bendruomenių veiklai kūrimui bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, bendruomenių instituciniam stiprinimui.

Iš viso projektams bus skirta 2,6 mln. eurų.

Anksčiau bendruomenėms stiprinti skirtos lėšos buvo išdalijamos savivaldybėms pagal gyventojų skaičių. Tuomet irgi pagal gyventojų skaičių jos būdavo dalijamos seniūnijoms, o seniūnijose suburtos vietos bendruomenių tarybos pinigus paskirstavo bendruomenių projektams.

M.Janavičienė džiaugiasi nauju bendruomeninės veiklos finansavimo modeliu. Anot jos, anksčiau bendruomenėms skirtų pinigų dalybose paskutinį žodį dažniausiai tardavo seniūnas.

„Dabar bendruomenės pačios galės nuspręsti, ko joms reikia – ar tvarkyti savo aplinką, ar dirbti su socialinės rizikos šeimomis ir pan., ir projektus teiks tiesiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Bendruomenės yra šalia žmonių, kurie gyvena toje vietovėje ir geriausiai supranta, kam tie pinigai turėtų būti skirti“, – sakė pašnekovė.

Pagyrė veikliausias bendruomenes

„Jeigu yra bendruomenės lyderis, vedlys, kuris paskui save suburia komandą, tai ta bendruomenė yra stipri ir gali daug ką nuveikti“, – dėstė M.Janavičienė. Ji džiaugėsi, kad mūsų rajone yra daug aktyvių bendruomenių, kurių veikla pasireiškia skirtingose srityse – vienos organizacijos yra stipresnės renginių organizatorės, kitos puikiai dirba kaimo gyventojų užimtumo srityje ir pan. Taigi išskirti, kuri bendruomenė yra veikliausia, anot M.Janavičienės, yra be galo sunku.

Ji pasakojo, kad labai gausi ir veikli yra Juknaičių bendruomenė, kuri vykdo įvairiausias veiklas, organizuoja renginius. Ji įsikūrusi prieš 12 metų, turi per 70 narių ir aktyvią pirmininkę Laimą Barkauskienę.

Bendruomenė „Saugų artuma“ dalyvauja ne tik projektinėje veikloje, bet ir yra pagrindinė pagalbininkė seniūnijai. Bendruomenė imasi organizatorių vaidmens daugelyje sričių, joje veikia keli meno kolektyvai.

Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“ išskirtinė tuo, kad bendradarbiauja su šalia veikiančia jaunimo organizacija – visi renginiai, šventės vyksta kartu. „Po vienu stogu gali sutarti ir vyresnės kartos žmonės, ir jaunimas, ir jie puikiai sutaria“, – džiaugėsi M.Janavičienė.

„Jūs esate laimingi, kad turite tokį aktyvų seniūną“, – Kintų bendruomenės nariams visada sako M.Janavičienė. A.Kližentis yra aktyvus bendruomenės narys padeda organizuoti įvairius renginius. Rudenį įvykusios rajono bendruomenių sueigos metu jis ir stalus stumdė, ir blynus kepė.

Bet Šilutės rajono bendruomenių sąraše yra ir tokių bendruomenių, kurios tarsi „popierinės“ – sudalyvauja viename – kitame projekte, užsideda sau pliusą ir toliau merdi.

M.Janavičienei neteko girdėti, kaip bendruomenių metus ruošiasi paminėti Šilutės rajono savivaldybė. Ji mano, kad valdžios atstovai organizacinius dalykus galėtų pavesti Šilutės rajono bendruomenių sąjungai – taip nusimestų papildomus rūpesčius ir vyktų glaudesnis bendradarbiavimas.

Šilutės bendruomenių sąjunga parengė bendruomeninės veiklos stiprinimui Šilutės rajone skirtą projektą, kurį teiks Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Šis projektas bus skirtas bendruomenės narių sutelktumui, pilietinio aktyvumo, savanoriškos veiklos, organizuotumo ir sugebėjimo atstovauti bendruomenės interesams stiprinti. Projekte taip pat numatyti renginiai, skirti bendruomenių metams ir vietos savivaldos dienai paminėti.