Šilutės bibliotekininkai Karaliaučiuje, tarp lietuviškų knygų

Prie parodos, skirtos K.Donelaičio 300 metinėms. / Organizatorių nuotr.Išvykoje į Karaliaučių Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai baigė vykdyti Kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą „Sankirtos: trys keliaujančios paveldo knygos dekados”.

Tiesa, prieš tai šis projektas bibliotekininkus jau buvo nuvedęs į Tilžės centrinę biblioteką, kur atidarytas Vakarų Lietuvos knygynėlis, Įsrutį (Černiachovskas), kur bibliotekininkai dalyvavo mokslinėje – praktinėje konferencijoje, skirtoje Karalienės Luizos mokytojų seminarijos įkūrimo 200-osioms metinėms, ir skaitė pranešimus, surengė ikonografijos ir knygotyrines parodas.

Šįkart lankytasi Kaliningrado A.Gaidaro srities bibliotekoje, švenčiančioje 65-metį, ir susitikta su senais šilutiškių bičiuliais – Kaliningrado L.Rėzos lietuvių draugijos nariais. Karaliaučiaus lietuviams surengtas šilutiškio Marijaus Budraičio pirmojo poezijos rinkinio „Naktigonė” pristatymas, paminėtos lietuvių literatūros klasikės Žemaitės 90-osios mirties metinės, dalyvauta Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties nuolatinės dokumentinės ekspozicijos atidaryme.

Tarp lietuviškų knygų

Kaliningrado A.Gaidaro srities bibliotekoje gausu lietuviškos knygos ženklų. Kolegos įrengė nuolat veikiančią lietuvių literatūros parodą „Vakarų Lietuvos ir Šilutės knyga”. Pasak direktorės O.Vasiljevos, Kaliningradas – daugianacionalinis miestas, 8 proc. bibliotekos skaitytojų yra lietuviai. Ir nors vienoje iš Kaliningrado municipaliteto centrinių bibliotekų yra net atskiras lietuvių literatūros skyrius, gaidariečiai lietuviakalbių skaitytojų nestokoja. Todėl pačioje matomiausioje vietoje kolegos net sveikinimą „Sveiki atvykę!” yra pakabinę. Lietuviškas kreipinys skirtas ne tik šilutiškiams, bet ir Kaliningrado lietuviams.

Kaip ir kasmet, šilutiškiai kolegų įrengtą lietuviškų knygų lentyną  papildė naujausiais leidiniais: albumu „Fotoskrydis. Šilutė”, „Šilutė. Potvynis ir jo žmonės”, „Šilutės paveldo keliais”, naujais kompaktiniais diskais „Pasaulio šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…” ir „Bibliotekos knygos renginių panorama‘2011”. Greta šių knygų „apsigyveno” ir dvi M.Budraičio „Naktigonės”.

Kolegos anapus Nemuno jau išgyvena bibliotekinių paslaugų renesanso laikotarpį. Jaukiai suremontuotos bibliotekos patalpos, suprojektuoti nauji baldai, biblioteką lankančių muzikos gurmanų malonumui miesto valdžia ką tik nupirko rojalį. Ne bet kokį – „Petrof”, kainuojantį per 30 tūkstančių JAV dolerių. Bibliotekoje rengiama jauki muzikos skaitykla, kurioje didmiesčio žmonės galės klausytis muzikos įžymybių gyvo garso koncertų, bendrauti, pažinti ir susipažinti.

Šilutiškiai su gaidariečiais susitinka kasmet. Ir ne tiek svarbu, kurioje Nemuno pusėje surengiamos knygininkų sueituvės, svarbiausia, kad jos naudingos ne tik bibliotekininkams, bet ir bibliotekas lankantiems.

Šįkart šilutiškiams kolegos pristatė savo naujausią tolerancijos projektą „Kviečiame Jus arbatos puodelio…” Pasak projekto sumanytojų, jų tikslas buvo per įvairių šalių arbatos gėrimo tradicijas perteikti žmonių dvasinės bendrystės pojūčius. Kiniečių, japonų, rusų, ukrainiečių nacionaliniais rūbais pasipuošusios kolegės vedė įspūdingą edukacinę pamoką, išraiškingai atlikdamos nacionalinius arbatos paruošimo, gėrimo bei pokalbių prie arbatos ritualus. Edukaciją įvairino judrusis rankų dėlionių žaidimas „Apon”, kurio baigiamasis etapas – ritmiški plojimai, svečio peties palytėjimas ir taip rodomas bičiulystės ryšys.

Vakaro svečias kaliningradietis poetas, dainų atlikėjas ir žurnalo „Mur” vaikams leidėjas Albertas Tainikovas, kuris buvo ir Šilutės literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…” (2008) svečias, atliko savo kūrybos dainą, skirtą vietos bibliotekininkams, skaitė savo kūrybos pasakas vaikams, o šilutiškiams padovanojo naujausią „Mur” numerį.

M.Budraičio kūrybos vakaro akimirkos.biblioteka karaliauciuje visi 069A.Gaidaro srities bibliotekoje nuolatinė ekspozicija apie Šilutės ir Kaliningrado bibliotekininkų tarptautinius ryšius.Edukacinės programos "Kviečiu Jus arbatos puodelio..." fragmentas.

Lietuviškas žodis po svetingu rusakalbių stogu

Kaliningrado apskrities centrinėje bibliotekoje jau seniai įkurta lietuviškų knygų bibliotekėlė. Tačiau Kaliningrado centrinę biblioteką ne klaida būtų pavadinti ir lietuviško žodžio centru. Bibliotekos vadovė Larisa Pšenycina prisimena, kad lietuviškos knygos pradžia šioje rusiškoje bibliotekoje yra neatsiejama nuo šviesios atminties ilgametės Kaliningrado lietuvių L.Rėzos draugijos pirmininkės Nijolės Meškytės, dirbusios čia dar ir bibliotekininke, veiklos. Dabar lietuviškoje bibliotekėlėje surinkta daugiau kaip 1000 lietuviškų knygų, kuriomis noriai naudojasi lietuviškųjų Kaliningrado šeimų nariai. Tiesa, tokių skaitytojų nėra daug, L.Rėzos draugija vienija 115 narių. Dauguma jų – garbaus amžiaus, tik penktadalis jaunimo.

Ilgametė šios draugijos narė Rūta Leonova, atvykusi į susitikimą su šilutiškiais, pasakojo, kokie įvairūs likimai atvedė lietuvius į Karaliaučių. Daugiausia jų grįžo iš tremties, kai kuriems sovietų valdžia nurodė gyvenimo vietą tik Kaliningrade, o ne kitapus Nemuno esančioje Lietuvoje. Dar kiti senajame Karaliaučiuje sukūrė šeimas, įleido šaknis ir su gyvenimu svetur tiesiog susitaikė.

L.Rėzos draugija susikūrė prieš 20 metų, įkūrė sekmadieninę lietuvių kalbos mokyklėlę. Joje daug metų be atlygio dirba mokytoja Liuda Afanasjeva, mokosi 10-12 metų vaikai. Mokytoja pati susirinko vaikus, siekdama išsaugoti lietuvių kalbą tarp pačių mažiausiųjų.

R.Leonova pasakojo, kad lietuviai turi savo bažnyčią, bet neturi kunigo. Pamaldas veda slovakų kilmės dvasiškasis tėvas, kuris pradeda mišias laužyta lietuvių kalba, o pamokslą baigia rusų kalba. Tačiau tremtyje užgrūdinti lietuviai nenusimena. Po ilgų derybų vietos valdžia skyrė draugijai patalpas. Neseniai įvyko liaudiškos muzikos festivalis „Skambėk, skambėk, lietuviška dainele!” Susirinko per 300 lietuviškos dainos mėgėjų iš visos Kaliningrado srities, visi dalyviai dainavo tik lietuviškas dainas. Festivalį surengti padėjo Lietuvos konsulatas ir vietos valdžia.

Kaliningrado municipaliteto centrinė biblioteka yra savotiška lietuviško žodžio ir knygos ambasada po rusiškosios bibliotekos stogu. Iš N.Meškytės vyr. bibliotekininkės pareigas perėmusi Myra Ostrovskaja pasakojo apie dalykus, kurių lietuvaičiams jau dabar derėtų pavydėti. K.Donelaičio lietuviškoje žemėje dar vangokai prisimenama, kad 2014-ieji yra šios iškilios asmenybės 300 metų sukakties data. Tuo tarpu Kaliningrado centrinėje bibliotekoje jau atidaryta erdvi fotodokumentikos ir ikonografijos ekspozicija „Kristijonas Donelaitis”, kurioje eksponuojami praeities dokumentai ir dabarties leidiniai, lietuviškos knygos ir vaizdinė medžiaga, pateikiamos elektroninės informacijos nuorodos.

Periodikos skaitykloje parengta paroda „Julija Žemaitė (1845-1921)”, skirta rašytojos mirties 90-mečiui. Joje eksponuojami ir sovietmečiu išleisti leidiniai, kuriuose jau tuomet buvo pateikiama įžymios lietuvių rašytojos biograma.

Bibliotekoje lietuviai ne tik svetingai priimami. Kartu su vietiniais rusų kilmės žmonėmis lietuvaičiai surengė lietuviškų Kūčių vakarienę, filosofo A.Juozaičio knygos „Karaliai be karūnų” pristatymą, dažnas bibliotekos svečias yra Lietuvos konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis.

Ši biblioteka, pasak R.Leonovos, yra gaivi lietuviško žodžio oazė po svetingu ir jaukiu kolegų stogu, gal todėl taip dėmesingai lietuvaičiai ir bibliotekos lankytojai rusai klausėsi ir šiltai plojo M.Budraičiui, savo dvi knygas iš jau senkančio „Naktigonės” tiražo padovanojusiam L.Rėzos draugijos nariams.

Šilutės bibliotekininkai, nors ir išgyvenantys naujų knygų stygių, dovanojo šio projekto rėmėjo UAB „Šviesa” knygų bibliotekėlę savo tautiečiams anapus Nemuno.