Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos erdvėse padvelkė laisvi kūrybiniai vėjai. Juos į Pamarį atviliojo šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Būtent šio susibūrimo metu durys buvo atvertos trims labai skirtingoms, tačiau energetiškai vienodai stiprioms parodoms. Jų autoriai – kraštiečiai, grįžę į Šilutę, kupiną šviesių prisiminimų.
Nuostabi gamta ir žmonių šiluma – tiesiai iš Portugalijos
Violeta Harvey, kilusi iš Vainuto miestelio, šilutiškiams dovanoja progą iš arčiau susipažinti su nuostabiąja Portugalija.
Kraštietė – anglų filologė, daug metų dirbusi Klaipėdoje pedagoginį darbą, apsigyveno Portugalijoje ir visai netikėtai tapo fotografe. Tiesiog ji atvira širdimi priėmė svetingą šalį bei nuoširdžius jos žmones. O ranka pati savaime čiupo fotoaparatą ir pradėjo fiksuoti akiai bei širdžiai mielą kraštovaizdį, besišypsantį žmogų, spalvingus pastatus.
Užfiksuotų vaizdų daugėjo ir atėjo laikas surengti fotografijų parodą „Tolima artima Portugalija“.
Šis pavadinimas – įdomios struktūros: būdvardžiai tarsi vienas kitam prieštarauja. Kodėl tolima ir tuo pačiu artima?
Tolima, nes geografiškai nuo Lietuvos labiausiai nutolusi Europos šalis. Jas skiria tūkstančiai kilometrų. O artima todėl, kad tiesiog brangi autorei. Anot V.Harvey, Portugalija – „naminė šalis“ (jauki, miela, paprasta, nesuvaržyta ir neįpareigojanti, tarsi jaustumeisi namie).
Šiais dviem žodžiais – tolima ir artima – galima apibūdinti ir fotografijose užfiksuotus vaizdus. Lietuvai visai nebūdingi didingi uolų iškyšuliai, plačiai nusidriekę vynuogienojai, monumentalios kapinaitės ir šventyklos akmenyje.
Ne vienam nuostabą gali sukelti Kaulų koplyčia, atviros lauko skalbyklos ar skalbiniai miesto aikštėje. Be to, Portugalijoje dominuoja labai ryškios, ekspresyvios spalvos, tiesiog žaižaruojančios saulės šviesoje. Kitokie ir žmonės: besišypsantys, visiškai atviri, jie į atvykėlius žvelgia be išankstinės nuomonės. Bet tai turbūt dėl pačios autorės skleidžiamos geranoriškos auros ir nuoširdžių akių.
Kas artima Pamario krašto gyventojui? Žinoma, kad vanduo, žvejyba ir laimikiai, tampantys gardžiais pietumis ar vakariene. Tokių vaizdų parodoje – ne vienas ir ne du. Net žuvėdros tokios pačios. Švyturių irgi galima pamatyti, tik jie atrodo įspūdingesni dėl siautėjančio Atlanto vandenyno.
Šiek tiek galima sutrikti žvelgiant į kelias parodoje eksponuojamas fotografijas. Vienoje jų – Žolinių atlaidai, kitoje – gandras, lizdą susisukęs pačioje pastato viršūnėje. Bet nėra kuo stebėtis, juk pietinis Portugalijos regionas Algarvė – gandrų kraštas.
Tai tik keletas įspūdžių iš pirmosios V.Harvey fotografijų parodos, kuri Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje veiks iki rugpjūčio 8 d. Vėliau paroda bus eksponuojama bibliotekos filialuose. Tikimės, jog šilutiškiai galės pamatyti ir daugiau kraštietės parodų, kupinų šviesos bei spalvingo grožio.
Kūrybos darbai, skirti artimiesiems
Šilutėje, pas senelius, prabėgo tapytojo ir architekto Manto Maziliausko pačios gražiausios vaikystės akimirkos. Deja, šių brangių žmonių jau nebėra. Liko tik prisiminimai, nuojautos, emocijos, kurios inspiravo menininką sukurti ir Šilutei dovanoti savo kūrybos darbų parodą.
M.Maziliauskas vengia žodžio paroda, vietoj jo vartoja – kūrybos veiksmas. Simboliška, kad šis meninis siužetas paslaptingu pavadinimu „Svečių kambarys arba Nemirtingumas. Tapyba, architektūra ir erdvė“ pristatytas Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos patalpose (Tilžės g. 12). Būtent iš čia galime žvelgti į kitoje gatvės pusėje esantį namą, kur būsimasis menininkas buvo laukiamas kiekvieną vasarą.
Šiandien M. Maziliauskas gyvena ir kuria Vilniuje, su žmona augina tris vaikus. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos bakalauro, menų magistro ir architektūros studijas. Nuo 1990 m. dalyvauja parodose. 2011 m. J.Vienožinskio dailės mokykloje (Vilnius) įkūrė ir vadovauja studijai „Architektūra. Nuo Pajautos iki Rakto“.
Šilutėje veikiantį kūrybos veiksmą menininkas pristato šiomis mintimis: „Apmąstant pasitinkančią parodinę erdvę, ją matyčiau kaip galimo susitikimo kambarį. Nors ir trumpam, bet surengiant parodą, iš dalies tampi vietos bei vaizdo šeimininku. Siekiamybė – svetingo šeimininko. Atsiranda Kita ir ta pati Vieta. Parodoje rodoma tapyba, architektūra ir kiti daiktai. Jie kuria erdvę. Per tai apmąstoma metafizinė svečių kambario, kaip bendros dalijimosi erdvės, reikšmė. Kūriniuose ir jų deriniuose vystant savitą simbolių kalbą, kuri jungiasi su archajiškomis baltiškomis bei bendražmogiškomis mitologinėmis sandaromis, pakviečiama į nebūtą pasaulio stebėjimo vietą“.
Kiekvienas gali tapti šio kūrybinio veiksmo veikėju. Tereikia iki rugpjūčio 2 d. apsilankyti Tilžės g. 12 esančiose patalpose.
