Kaip atskiras vienetas Chirurgijos skyrius Šilutės ligoninėje įkurtas 1953 m., išskaidžius iki tol buvusį bendrą Traumatologijos ir chirurgijos skyrių. Tačiau tarp gydytojų bendrystė niekad nenutrūksta. Pacientų labui dirba kiekvienas ligoninės gydytojas ir slaugytojos, esant sudėtingesniems atvejams, skirtingų sričių gydytojai konsultuojasi vieni su kitais.
O kad gyventojai pasitiki šios gydymo įstaigos gydytojais, rodo augantis arba pastovus pacientų skaičius, nors gyventojų rajone kasmet mažėja.
Kolektyvas – vieningas
Chirurgijos skyrius įsikūręs ligoninės antrojo korpuso ketvirtame aukšte. Skyriuje šiuo metu yra 18 lovų, o medicininė pagalba teikiama visą parą.
Pacientų gerove atidžiai rūpinasi skyriaus vedėjas Algimantas Čeponis ir kiti gydytojai chirurgai ir abdominalinės chirurgijos gydytojai: Vytautas Žvirblis, Jonas Vėtrinas, Algis Starkus. Skyriuje taip pat dirba gydytojas chirurgas, urologas Julius Pranevičius, gydytojas urologas Edgaras Padimanskas, gydytojas chirurgas Petras Masaitis. Jiems padeda 7 bendrosios praktikos slaugytojos ir vyresnioji slaugytoja Vilija Miliuvienė.
„Mūsų darbe labai svarbus geras kolektyvas ir tarpusavio supratimas. Įvairių situacijų tenka išgyventi, ir pavargę, nervingi ar pikti būnam, bet tai natūralu. Visi suvokiame, kad jeigu norime, jog skyrius išsilaikytų, privalome dirbti išvien“, – sakė skyriaus vedėjas A.Čeponis.
Ar chirurgo darbas įtemptas? – klausiame gydytojo.
„Kai kada“, – šypteli naktinę pamainą atbudėjęs A.Čeponis ir pasakoja, kad viskas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo operacijas tenka atlikti.
Dažniausios – tulžies pūslės operacijos
Šilutės chirurgai atlieka visas antrinio lygio skubias ir planines operacijas – apendicito, išvaržų, tulžies pūslės akmenligės, urologines, skrandžio, venų bei visas kitas skubias pilvo ir krūtinės ląstos operacijas.
Įdomu tai, kad atlikti pilvo operacijas gali tik abdominalinės chirurgijos gydytojai. Anksčiau chirurgų kvalifikacija buvo skirstoma kiek kitaip: po atestacijų chirurgui galėjo būti skiriama bendrosios praktikos chirurgo, antro, pirmo arba aukščiausio lygio kategorija.
Pirmasis aukščiausią chirurgo kategoriją apsigynė skyriaus vedėjas A.Čeponis. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir kiti kolegos. Po kiek laiko aukščiausio lygio kategorija buvo pakeista į abdominalinės chirurgijos.
„Jeigu neturi šios kategorijos, negali daryti laparoskopinių operacijų. Tačiau tokia diferenciacija nėra labai protinga. Jeigu gydytojas turi tik bendrosios chirurgijos licenziją, budėjimų metu jis neturi teisės prapjauti net paprasčiausių pūlinių“, – pasakojo A.Čeponis.
Laparoskopinės operacijos chirurgijos skyriuje atliekamos nuo 1995 m. Tai tokios operacijos, kai naudojant sudėtingą vaizdo endoskopinę aparatūrą per kelis mažus pjūvius atliekamos sudėtingos pilvo organų operacijos. Gydytojas prognozavo, kad šiemet laparoskopu jų bus atlikta apie 150-200.
„Laparoskopu dažniausiai atliekamos tulžies pūslės šalinimo, apendicito, diagnostinės operacijos. Taip pat galima šalinti sąaugas, kurios sukelia žarnų nepraeinamumą“, – pasakojo abdominalinės chirurgijos gydytojas, skyriaus vedėjas A.Čeponis.
Pirmąsias šias operacijas Šilutės ligoninėje atliko skyriaus vedėjas A.Čeponis. Šiuo metu operacijas, taikant minimalios laparoskopinės intervencijos gydymo metodiką, atlieka visi skyriuje dirbantys gydytojai. Verta pažymėti nuoširdų chirurgo A.Starkaus darbą – šiais metais, pagal ligoninės darbuotojų apklausos duomenis, jis buvo išrinktas vienu geriausiu ligoninėje dirbančių specialistų.
Atlieka ir aukščiausio lygio operacijas
Tęsiant temą apie vis plačiau taikomą minimalios intervencijos metodiką, reikia paminėti ir Šilutės ligoninėje atliekamas gastroskopijos ir kolonoskopines procedūras. Pastarosios atliekamos tik keliose Šilutės lygio ligoninėse.
Mūsų ligoninėje jas daug metų atlieka chirurgas V.Žvirblis. Jo atlikti tyrimai vertinami kaip tretinio lygio specialisto.
Didžiausią operacinio darbo dalį, pasak A.Čeponio, sudaro neatidėliotinos operacijos – apendicito, įstrigusių išvaržų. Itin dažnai gydytojai chirurgai apžiūri ligonius po avarijų, kad įsitikintų, jog nėra vidaus organų plyšimų.
Pasitaiko operacijų, kurios turėtų būti atliekamos tik aukščiausio lygio gydymo įstaigose, tad užsiūti širdį ir suteikti skubią pagalbą, kad žmogus nenukraujuotų, teko ir A.Čeponiui.
„Tokių pacientų niekur kitur vežti negalima, nes per daug pavojinga gyvybei. Žmogui reikia kuo skubiau teikti pirmą pagalbą ir pasistengti, kad jis liktų gyvas. Po didelių traumų, kai plyšta kepenys, blužnis, nukraujuojama labai greitai – per keliolika minučių, tad pagalba būna neatidėliotina“, – patirtimi dalijosi abdominalinės chirurgijos gydytojai.
Skubiais atvejais operuojami visi – nuo kūdikio iki šimtamečio.
Svarbiausia – žmogaus gyvybė
Nuo 2009 metų skyriuje pradėtos teikti dienos chirurgijos paslaugos, kai pacientai po operacijos tą pačią ar kitą dieną išleidžiami į namus. Dėl tokių operacijų ir datų, kada jos bus atliekamos, su gydytojais chirurgais derinama iš anksto.
„Paprastai dienos chirurgijoje atliekamos riebalinių augliukų šalinimo procedūros, operuojamos išvaržos, venos, tulžies pūslės akmenligė. Pastarosios dvi priskiriamos prie 5-6 lygio, didesnių operacijų, kategorijos“, – sakė A.Čeponis.
Gydytojai urologai J.Pranevičius ir E.Padimanskas atlieka nemažai urologinių, inkstų patologijos operacijų.
„Tokias operacijas gali atlikti tik gydytojai urologai, mes, abdominalinės chirurgijos gydytojai, inkstų šalinti negalime, kadangi neturime tokios licencijos. Tačiau anksčiau, kai urologų nebuvo, ekstriniais atvejais budėjimų metu, kad tik išgelbėtume žmogui gyvybę, darydavom viską“, – pasakojo gydytojai.
Ypač daug naujovių, pasak skyriaus vedėjo, įnešė po rezidentūros į Šilutę dirbti atvykęs gydytojas urologas E.Padimanskas.
Jis, aktyviai dalyvaudamas ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programoje, padėjo daugeliui šilutiškių gauti šias paslaugas arčiau namų, nevykstant į Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus ligonines.
Chirurgams visą parą sudarytos sąlygos atlikti echoskopijas, fibrogastroskopijas, rentgenologinius ir laboratorinius tyrimus. Tai padeda žymiai greičiau nustatyti diagnozę ir imtis atitinkamų veiksmų.
Tačiau A.Čeponis pabrėžia, kad savo sveikata rūpintis privalo ir pats žmogus, jeigu nori iš ligoninės namo važiuoti kuo greičiau.
„Anksčiau skyriuje ligoniai gulėdavo labai ilgai – mėnesiais. Dabar, net jeigu operacija sudėtinga, įprastai apie 12-14 dienų pas mus praleidžia. Vidurkis yra 4 paros. Po apendicito, išvaržos operacijos pacientai namo po dviejų, trijų parų važiuoja, tačiau jeigu į ligoninę žmogus patenka su apleistu apendicitu, tenka ir 5-6 dienas pagulėti. Kas atvažiuoja laiku, tas greičiau ir pasveiksta“, – sakė gydytojas.
Operacijų rodiklis nekrenta
Kad Šilutės ligoninei pavyktų gauti regioninės ligoninės statusą, kurį turi uostamiesčio ligoninės, trūksta vos vieno rodiklio – didesnio gimdyvių skaičiaus – pasakojo gydytojas A.Čeponis.
Kitą svarbų ligoninės veiklos rodiklį, prie kurio svariai prisideda ir Chirurgijos skyrius, ligoninė jau turi.
„Jei ligoninėje per metus atliekama mažiau nei 1100 stambių operacijų, chirurginiai skyriai yra uždaromi. Lieka tik dienos chirurgijos paslaugos. Šiais metais, kartu su Traumatologijos ir Ginekologijos skyrių rodikliais, stambių operacijų jau turime tiek, kiek reikia“, – pasidžiaugė gydytojai.
Per metus Chirurginiame skyriuje vidutiniškai gydoma daugiau nei 1300 pacientų, atliekama 700-800 operacijų, kurių didžiąją dalį, apie 500-600, sudaro stambios operacijos.