Sveikatos apsaugos ministerija Šilutės ligoninės gydytojui, vyriausiojo gydytojo pavaduotojui Vytautui ŽVIRBLIUI suteikė Lietuvos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardą.
Tai jau antras aukštas šio Šilutės mediko darbo įvertinimas, 2003-aisiais LNK televizijos rengtame projekte „Gerumo diena“ V.Žvirblis pelnė „Gerumo sparną“.
Nuo medicinos nenutolo net armijoje
V.Žvirblis – gardamiškis, augęs šiame miestelyje, o vidurinę mokyklą baigęs Žemaičių Naumiestyje. Prisipažįsta, ir baigdamas ją dar vis nežinojęs, kuriuo keliu toliau pasukti, kokią specialybę rinktis. Apsisprendęs tik tuomet, kai jau reikėjo vežti dokumentus.
Tiesa, pirmasis bandymas patekti į Kauno medicinos institutą nebuvo sėkmingas – jo nepriėmė. Užtat tai taip pakurstė Vytautui ambiciją, kad jis prisiekė trūks plyš patekti į tą institutą. Kitas rugsėjis buvo sėkmingesnis, jis įstojo ir 1978 metais baigė medicinos studijas.
Po to buvo internatūra Šiaulių respublikinėje ligoninėje, paskyrimas į Naujosios Akmenės ligoninę, o praėjus 6 mėnesiams jis iškeliavo į sovietų kariuomenę. Bet ir tarnaudamas nuo medicinos nenutolo – 2 metus dirbo Rygos karinėje ligoninėje.
Nors tai buvo laikmetis, kuomet jaunųjų specialistų planus koregavo ministerijos, baigus tarnybą V.Žvirbliui pavyko grįžti į Šilutę. Čia ir būsimą žmoną Danutę sutiko, ir visam laikui liko.
Artimuosius patiki kolegoms
Pagal specialybę chirurgas ir abdominalinis chirurgas V.Žvirblis tapo ir endoskopuotoju, kai Šilutės ligoninė neteko šį darbą dirbusio a.a. gydytojo A.Kulpio. Be to, V.Žvirblis pirmasis Šilutės ligoninėje pradėjo daryti endoskopinius žarnyno tyrimus, vadinamąsias kolionoskopijas, tai irgi tapo jo specializacija.
Be to, 1997-aisiais V.Žvirblis ėmėsi ir ligoninės vadovo pavaduotojo gydymo reikalams darbo. Įkalbinėjamas tuometinio ligoninės vadovo Artūro Skiko tapti pavaduotoju, V.Žvirblis sako pasižadėjęs sau, jog kokius 2 metus tą „popierinį darbą“ ištversiąs. Bet štai „tveriant“ jau ir antras dešimtmetis įpusėjęs, o ta darbo sritis jau seniai kone pagrindine jo pareiga tapo.
„Popierizmas man ne prie dūšios“, – atvirai sako medikas, kurį administraciniame darbe laiko tik galimybė padėti kitiems.
„Esu kaip ta barbė devyndarbė“, – šmaikštauja gydytojas, o mes pasidomime, ar nėra per tuos darbus ir jam, kaip tam batsiuviui, kuris pats basas vaikšto: gal neturi laiko gydytis pats ar gydyti saviškių?
„Saviškių gydyti nesiimu, – pasitikiu kolegomis ir siunčiu pas juos. Ir pats save kolegoms patikiu, nes žinau jų profesionalumą“, – sako pašnekovas.
Be to, anot jo, tarp chirurgų plačiai paplitęs prietaras, kad savo artimųjų liesti jiems negalima, – gali būti nepageidaujamų pasekmių. Todėl jis ir žmoną, ir mamą jau buvo patikėjęs Šilutės chirurgų rankoms.
Sėkmė labai priklauso ir nuo paciento
Kitą mėnesį 61-ąjį gimtadienį švęsiantis V.Žvirblis matė ne vieną medicinos pertvarką, jos žingsnius pirmyn, ir šiandien sako, jog per tuos kelis dešimtmečius ši sritis padarė milžinišką pažangą. Pažanga ryški ne tik didžiosiose šalies ligoninėse, bet ir Šilutėje. Įsigyta nemažai modernios įrangos, pradėtos daryti laparoskopinės ir artroskopinės operacijos, apie kurias dar neseniai šilutiškiai ir girdėję nebuvo.
„Malonu, žinoma, kai tave pastebi, bet kartu ir baugoka, nes toks vardas – dar ir rimtas įpareigojimas“, – sako V.Žvirblis, kai klausiame apie pirmąjį jausmą, išgirdus, kad pelnė Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą.
Bet ką reiškia įpareigojimas, jei už pečių – jau kelių dešimtmečių praktika, jei, regis, viskas jau žinoma ir netikėtumų būti nebegali?
„Gali“, – paneigia tokį įsitikinimą pašnekovas, ir sako, jog medicinoje sėkmė nemenka dalimi priklauso net ir nuo atsitiktinumo, o juo labiau – nuo paties paciento.
Ilgametis medikas jau pastebėjo, jog jeigu pacientas pasitiki gydytoju, jeigu, paties V.Žvirblio žodžiais tariant, jo akys blizga – viskas bus gerai. Bet jei ligonis pasyvus, viskuo nusivylęs, nė nebando kabintis į gyvenimą ir net nesidomi savimi ir savo liga, gydymas duos daug prastesnius rezultatus.
Įgudusi mediko akis iš karto pastebi kiekvieno paciento nuotaikas ir dėl tos priežasties jis sako niekada neprieštaraująs, jei ligonis prašosi pas kitą gydytoją, niekada jo nestabdo ir tokį norą iš karto palaimina.
Apsiskaitę pacientai patinka labiau
V.Žvirbliui tenka gydyti ir tokius pacientus, kurie taip nesidomi savo sveikata, kad net negali pasakyti, po kokios operacijos ant kūno likęs randas… Ypač tokiu abejingumu išsiskiria vyresnio amžiaus žmonės.
Jaunimas – priešingai: pas gydytoją dažnai ateina jau gausybę informacijos susirinkę, kartais net ir diagnozę nusistatę, ir gydymą pasiskyrę. Toks kraštutinumas, V.Žvirblio nuomone, yra mažiau kenksmingas ir net labiau girtinas nei abejingumas. Bet gydytojai žino, jog populiariojoje literatūroje pateikiamoje medicininėje informacijoje būna netikslumų, o kartais yra ir nemenkai reklamos. Tokiems apsišvietusiems pacientams tenka ilgiau aiškinti būtiną gydymą, kartais prireikia juos net įkalbinėti.