Nedarbas, vedantis prie emigracijos į didesnius Lietuvos miestus ar užsienį, yra viena skaudžiausių Šilutės rajono problemų. 2012 m. buvo užregistruota 4,1 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 15,2 proc. rajono darbingo amžiaus gyventojų.
Mūsų rajone nedarbo lygis yra didesnis nei kitose Klaipėdos apskrities rajoninėse savivaldybėse, žymiai viršija apskrities (10,4 proc.) ir šalies (11,7 proc.) vidurkius.
Rugpjūtį Šilutės darbo biržoje įregistruota 580 asmenų, 160 laisvų darbo vietų bei įdarbinti 182 asmenys. Nuo šių metų pradžios įregistruoti 125 absolventai (baigę profesines, aukštąsias mokyklas bei kolegijas), 30 iš jų jau išsiregistravo (rado darbą arba išvyko į užsienį).
Pavarčius Lietuvos darbo biržos tinklalapį, Šilutės rajone šiuo metu galima aptikti 9 laisvas darbo vietas. Siūlomos pareigybės (kaip ir jas atitinkantis išsilavinimas) įvairios – nuo mėsos išpjaustytojo ar pynėjo iš šiaudelių iki prekybos centro direktoriaus.
Atrodo, pažvelgus į aukščiau surašytus skaičius, darbdaviui rasti kvalifikuotą darbuotoją neturėtų būti sunku, tačiau pakalbėjus su Šilutės įmonių vadovais ir darbo biržos specialistais aiškėja, kad padėtis kitokia – daug gabių jaunuolių išvažiuoja, o likę čia nepritampa niekur.
Darbdaviai reikalauja jaunų, bet patyrusių
Užsiregistravusiųjų Darbo biržoje amžiaus vidurkis svyruoja nuo 30 iki 45 metų, tačiau darbdaviai pageidauja jaunų – iki 30 metų – darbuotojų.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vyr. specialistė Danė Mongirdienė pasakojo, kad registruojasi labai daug jaunimo, tačiau dauguma jų neturi net vidurinio išsilavinimo.
Vyr. specialistas Vingirdas Stasys Pielikys antrino, kad nekvalifikuotam jaunimui susirasti darbą ypač sunku, nes darbdaviai reikalauja išsilavinusių žmonių. Kita darbdavių keliama sąlyga – darbo patirtis, todėl dauguma įmonių, darbinančių jaunimą, naudojasi Darbo biržos įgūdžių įgijimo rėmimo programa, kuri finansuoja apmokymo nuostolius.
Dauguma nekvalifikuotų jaunuolių išvažiuoja į užsienį, bet vėliau grįžta. „Gaunasi užburtas ratas: tris mėnesius dirba užsienyje, grįžta mėnesiui, o vėliau vėl išvažiuoja“, – sako specialistas.
Per šią vasarą registravosi ir daug baigusiųjų aukštąsias, profesines mokyklas bei kolegijas jaunuolių. Bet ir pastariesiems sunku rasti darbą, nes dauguma jų turi neperspektyvias specialybes, tokias kaip verslo vadyba, viešasis administravimas, teisė. Pasak darbo rinkos specialistų, šiuo metu trūksta inžinierių – mechanikų, darbų vadovų.
„Lietuvoje per daug jaunuolių su aukštuoju išsilavinimu. Yra pažeista proporcija, nes galinčių vadovauti – daug, o galinčių atlikti darbus – mažai“, – sako V.Pielikys.
Darbo rinkoje rimtu faktoriumi tampa darbo užmokestis. Jei atlyginimas konkurencingas, tai darbo vieta tuščia ilgai nebūna. Tačiau Šilutėje vyrauja minimali alga, aukštos kvalifikacijos žmogų sunku į tokią vietą pasiūlyti. Darbdaviai savo ruožtu guodžiasi, kad nėra iš ko kelti atlyginimus, todėl gabus jaunimas išvažiuoja į užsienį, į didesnius Lietuvos miestus.
Jaunimui trūksta motyvacijos
V.Pielikio nuomone, jaunimas nepasiruošęs gyvenimui – baigę profesines mokyklas nemoka praktiškai atlikti darbų, kartais nežino net kaip kastuvą paimti. Dauguma mokosi tam, kad mokytųsi.
D.Mongirdienė neseniai užregistravo merginą, kuri sakiusi: „Aš mokiausi tam, kad gaučiau popieriuką, bet nenoriu aš to darbo“. Įgiję nenorimą profesiją, gabūs jaunuoliai ieško kitokio pobūdžio darbo, kiti prašo siųsti į persikvalifikavimo (profesinio mokymo) kursus, kad įsigytų kitą profesiją. Būna ir tokių, kurie nenori jokio darbo, tai bedarbių gretose užsibūna metus ir dvejus.
Anot specialistų, kitas šiuolaikinio jaunimo trūkumas yra motyvacijos stygius, nenoras siekti žinių. Mokykloje dauguma prasėdi, nueina į profesinę mokyklą – vėl sėdi. Baigusiųjų profesines mokyklas žinių lygis kasmet prastėja, o prastai mokęsis jaunuolis darbdaviui irgi nereikalingas, nes reikia ilgiau jį mokyti. „Tie, kurie profesinėje mokykloje nemiegojo, o įgijo įgūdžius, greit randa darbą, o tie, kurie sėdėjo, ir toliau sėdi Darbo biržoje“, – sako specialistas.
„Jeigu ieško, tai susiranda, tai ypač priklauso nuo paties žmogaus“, – auksinę taisyklę ieškant darbo primena D.Mongirdienė.
Maksimali bedarbio pašalpa, kurią moka Darbo birža, – 650 Lt. Pašalpos mokamos tiems, kurie per paskutinius 3 metus turi 18 mėnesių darbo stažą. Ką tik įgiję išsilavinimą jaunuoliai Darbo biržos pašalpų negauna, tačiau jiems skiriamos socialinės išmokos.
Darbdavių nuomonė skiriasi
Nuomonės apie jaunus darbuotojus paklausėme Šilutės darbdavių.
Vieno restorano, nuolat ieškančio virėjų bei padavėjų, atstovė komentavo, kad jie priima visus, norinčius dirbti. Pasak jos, darbuotojo patirtis labai svarbu, bet yra jaunų žmonių, kurie ir be patirties greitai įsisavina darbo pobūdį bei įgauna įgūdžius. Bet tokių nedaug. Jauni žmonės nori užsidirbti, bet jiems trūksta supratimo, kad uždarbis priklauso nuo kokybiškai atlikto darbo ir patirties. Dauguma nedirbdami nori gauti lengvus pinigus – tokie ilgai ir neužsibūna.
„Verslininkai turėtų įdarbinti jaunus žmones ir suteikti jiems galimybę įgyti patirties“, – teigiamą nuomonę apie jaunimą išsakė vienos įmonės, užsiimančios prekyba ir org. technikos remontu, direktorius.
Jis įdarbina visus jaunuolius, kurie sugeba savarankiškai mąstyti, kalbėti, nedaryti gramatinių klaidų bei nori dirbti. Šioje įmonėje apie 80 proc. darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Apmokyti ką tik mokslus baigusį žmogų užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių.
Anot įmonės direktoriaus, visi jauni žmonės nori dirbti, atsiranda tik vienas kitas kuriam labiau rūpi pinigai, o ne gerai atlikti darbą. Šeimas sukūrę jaunuoliai atsakomybės turi daugiau, todėl dirba dar geriau.