Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kūrimo istorija

2. Verdaines bzn. pries  II pas. kara„Šiais metais Šilutės ev. liuteronų parapija švenčia savo įkūrimo 100-ąsias metines.

Labai gaila ir apmaudu, kad visose gausiose šių metų publikacijose vis kartojamos senos bažnyčios ir parapijos įsteigimo bei pašventinimo datos ir kai kurie kiti Šilutės istorijos faktai, kurie net ir enciklopedijose buvo išspausdinti klaidingai. Visi tiki, kad enciklopedija tai lyg Šventas Raštas, kad joje viskas tikrinta ir ne kartą, tačiau praktikoje niekas senų datų nebetikrina ir pasitiki ankstesniais parašymais, nors ir klaidingais.

Reikia, kad pagaliau būtų paskelbtos tikslios tikros, o ne klaidingos datos ar faktai“, – laiške „Šilutės naujienoms“ rašo vilnietis Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, iš Gardamo kilęs Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius ir talkininkas, redakcinės kolegijos narys.

Netikslios žinios pateko į enciklopediją

Apie Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapiją išsamiai yra rašęs KU doc. Albertas Juška savo solidžioje knygoje „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI-XX amžiuje (1997, p. 363-370). Ją galima skaityti ir internete adresu: http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Silutes-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija.

Tačiau joje pasigendame kai kurių tikslesnių datų, o pačios bažnyčios pašventinimo apsirikta data – M.Liuterio gimimo dieną – spalio 10 (M.Liuteris gimė lapkričio 10 d.) ir toliau kartojama, pateko net ir į Mažosios Lietuvos enciklopediją (2009, p. 413-415).

H.Šojaus nuopelnai bažnyčiai

Daug konkrečių žinių galime rasti ir Šilutėje gyvenusio, šio krašto istorijos tyrinėtojo bei bibliofilo Petro Jakšto (1899-1988) monografijoje „Senoji Šilutė“ (1994, p. 221-241). Joje pabrėžiamos Šilutės dvaro savininko, ekonomijos patarėjo Hugo Šojaus (Hugo Scheu, 1845-1937) aktyvios pastangos ir nuopelnai tiek steigiant parapiją, tiek ir statant pačią bažnyčią, kuriai žemės sklypą (80×95 m) jis nemokamai padovanojo, taip pat molį bei žvyrą, kuo pigiausia kaina tiekė plytas iš savo plytinės, aukojo grynais pinigais.

Pirmojo parapijos steigimo laikotarpio (1910-1915) dokumentų medžiagą H.Šojus buvo rūpestingai surinkęs. Ją sudarė net 146 lapai. Pirmasis dokumentas – 1910 04 09 H.Šojaus laiškas  Rytų Prūsijos provincijos karališkajai ev. konsistorijai su prašymu atskirti Šilokarčemą ir artimiausius kaimus nuo Verdainės parapijos bei sudaryti naują parapiją, o bažnyčiai ir klebonijai pasiūlė nemokamai duoti žemės sklypą. Verdainės parapija priešinosi tokiam sumanymui.

Parapijos kūrimo datos

1910 11 27 pašventinta Šilutės kapinių koplyčia (lavonbutis). Įvairiuose šaltiniuose netiksliai nurodomi 1907 m. Restauruotą koplyčią Tilžės gatvėje šiemet gegužės 25 dieną naujai pašventino LELB vyskupas Mindaugas Sabutis.

1913 06 15 turėjo būti minima Vokietijos kaizerio Vilhelmo II 25-kerių metų valdymo sukaktis. Šilutiškiai kreipėsi į jį su prašymu pavadinti statomą bažnyčią jubiliejine kaizerio Vilhelmo bažnyčia. Šis maloniai sutiko ir skyrė paramos 40 240 Mk.
10. Theodor Eicke
1913 06 16 pašventintas bažnyčios kampinis akmuo.

1913 10 01 įsteigta Šilutės (Šilokarčemos) evangelikų liuteronų parapija, nuo Verdainės parapijos atskyrus 8 kaimus.
Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė pastatyti bažnyčią, tik 1915 m. rudenį buvo baigta klebonija. 1918 m. pabaigoje, Vokietijai pralaimėjus karą, kaizeris Vilhelmas II, atsisakęs sosto, pabėgo į Olandiją. Nebebuvo jokios prasmės statomą bažnyčią vadinti jo vardu.

1919 10 11 Šilutės parapijos taryba kreipėsi į atskiriamo Klaipėdos krašto komisarą, buvusį Gumbinės apygardos prezidentą grafą Georgą Franzą Wilhelmą fon Lambsdorfą (Lambsdorff, 1863-1935), prašydama leisti statydintis bažnyčią. Leidimas buvo gautas ir vėl prasidėjo lėšų paieška ne tik Karaliaučiuje, bet ir Berlyne.

1924 08 27 naujai pašventintas bažnyčios kampinis akmuo.

1926 11 10 iškilmingai pašventinta puošniausia Klaipėdos krašte Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčia (arch. Kurt Gutknecht, 1894-1985).

Ta proga jos freskų autorius, Karaliaučiaus meno akademijos profesorius Richardas Pfaiferis (Pfeiffer, 1878-1962) išleido 16 psl. (iš jų 3 tušti) leidinį „Die evangelische Kirche in Heydekrug im Memelland 4“. Nei spaustuvė, nei vieta, nei leidėjas nenurodyta. Jo vienas egzempliorius buvo evangelikų  liuteronų kunigo Miko Preikšaičio bibliotekoje Batakiuose. Šioje atmintinėje trumpai atpasakota bažnyčios statybos istorija, paminėti jos statytojai ir aukotojai, aprašyti bažnyčios paveikslai ir vidaus įrengimai.

Leidžiamos „Parapijos naujienos“

Bažnyčios 50 m aukščio bokšte su 3 varpais rodo laiką didžiausias Lietuvoje laikrodis. Pačioje bažnyčioje yra 950 sėdimosios vietos ir 40 registrų Elbingo firmos „Wittek“ vargonai.

Bažnyčia pranoko vienos parapijos maldos namų reikmes. Tai – apibendrinta evangelikų liuteronų tikėjimo (o ir visos krikščionybės) šventovė, įkūnijanti šio tikėjimo esmę, jos praeitį, dabartį ir ateitį.

1832 m. buvo atidarytos Šilutės (tuometinės Verdainės parapijos) evangelikų kapinės, kurias 1898 m. aptvėrė nauja geležine tvora. 1962 m. pavasarį jos uždarytos ir vandališkai beveik visiškai sunaikintos.

Pirmasis parapijos kunigas buvo Teodoras Eikė (Ludwig Friedrich Theodor Eicke, 1881 Karaliaučiuje – 1955 01 03 Berlyne), buvęs Verdainės parapijos antruoju kunigu (1911-1913). Pamaldas jis ėmė laikyti mokyklos salėje, vėliau laikinai Krikščionių draugijos maldos namuose Liepų gatvėje.

1942 m. dėl neaiškių priežasčių T.Eikę perkėlus į menką Muldžių parapiją (Girdavos aps.), jį pakeitė Piliavos kun. Ernstas Daudertas (Ernst Daudert; 1942 02 ??-1945).

Plačiau apie kun. T.Eikę ir jo šeimą (žmoną ir 4 sūnus bei 2 dukras) galima skaityti dabartinio Šilutės parapijos kun. Remigijaus Šemeklio leidžiamose Parapijos naujienose (2012, Nr. 3) arba internete: http://silute.lelb.eu/?p=653.

Beje, kun. R.Šemekliui, šiemet mininčiam kunigo tarnystės dešimtmetį, 2013 06 15 iškilmingose bažnyčios kertinio akmens pašventinimo šimtmečio minėjimo pamaldose LELB Konsistorijos sprendimu įteiktas sidabrinis kryžius.

 Projektas: „Kultūros uostas: Istorija.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.