Šilutės gimimo dieną įprasmino atidarytas architektūros perlas – H.Šojaus dvaras

miesto svente dvaro atodarymas1Dviguba švente Šilutės rajono bendruomenei tapo šiemetinis – jau 504-asis miesto gimtadienis.

24-ąjį kartą savo šventę švenčianti Šilutė šeštadienį ne tik sulaukė gausaus būrio svečių iš visos Lietuvos bei kaimyninių valstybių, bet ir atidarė dar vieną kultūros židinį – naujam gyvenimui atgimstantį, Mažojoje Lietuvoje vienintelį išlikusį tokį architektūrinį perliuką – Hugo Šojaus dvarą.

Iš karto čia buvo pasirašyta ir pirmoji sutartis – tolesnį bendradarbiavimą dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos sukūrimo savo parašais patvirtino penkių aplinkinių savivaldybių vadovai.

Regionų metams skirtoje šventėje, pavadintoje „Kožna žuvis turi savo žuvininką“, Pamario krašto akcentas – žuvys – karaliavo tiesiogine žodžio prasme: žvejybos vaizdai vienas kitą keitė didžiosios estrados ekrane, šurmuliavo žuvininkų jomarkas, sidabrinės žuvelės dovanotos visiems svečiams, netrūko žvejiškų rungčių, o šilutiškiams linkėta, kad niekad nepritrūktų žuvies mūsų upėse ir mariose…

Svečiai akcentavo šimtmečių istoriją

Šilutiškiai laimingi, kad jau kelinti metai Mažosios Lietuvos kraštas yra pripažintas atskiru regionu, nors tai – suvažiavusiųjų kraštas, kurie čia persipynė tarsi pynė. Mes labai siekiame išsaugoti savo kultūrinį istorinį palikimą – tai pirmiausia tarmiškai miesto svente pasirasymasakcentavo ir šventės vedėjos Vaida Galinskienė ir Indrė Skablauskaitė, ir joms talkinę mažieji žuvininkai, į bendrą luotą supylę iš visų šalies regionų atvežtą vandenį, ir taip tarsi sujungę tuos regionus.

Šventės scena šiemet buvo kaip niekada pilnutėlė tolimų ir artimesnių svečių, kuriuos pirmasis sveikino rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jis pastebėjo, kad ir šios šventės pavadinimas – neatsitiktinis, todėl susirinkusiems šilutiškiams linkėjo būti tikrais žvejais: žvejoti gerą orą, gerus įspūdžius ir gerą nuotaiką.

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad Šilutė pasipuošė restauruotu H.Šojaus dvaru, ir kad šis miesto gimtadienis vyksta kaip tik toje vietoje, nuo kur Šilutė ir prasidėjo. O naujiesiems dvaro šeimininkams – muziejininkams jis linkėjo sulauktigausių svečių iš visos Europos.

Kad mūsų miesto istorija yra šimtmečiais žmonių kurtas turtas ir vertybė, kad šioje žemėje ypatinga atmosfera, pastebėjo Seimo nariai Artūras Skardžius ir Remigijus Žemaitaitis. Jie linkėjo šilutiškiams saugoti grožį, kurį turime, ir iš tos garbingos praeities semtis patirties.

Lenkijos Gdansko Poviato ir Gdansko Pruščo gmynos delegacijų vardu sveikinimo žodį tarė vaivada Stefan Skonečny ir burmistras Januš Vrubel.

Kad Šilutė nuolat auga, bet kartu išsaugo savo unikalią istoriją, pasidžiaugė jau 17 metų su Šilute bendradarbiaujančios ir kartu tarptautinius projektus vykdančios Slavsko administracijos vadovas Sergej Artiuchov, iš Latvijos sveikinimus atvežė Saldus savivaldybės mero pavaduotojas Didzis Konuševskis.

Dešimčių tūkstančių savo savivaldybių gyventojų vardu šilutiškius sveikino ir toliau kartu kurti šį kraštą kvietė Pagėgių, Jurbarko, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono merai.

Linkėta aktyvios kultūrinės veiklos

miesto svente lietusDundant būgnams visi svečiai pasuko prie šventiškai papuoštų H.Šojaus dvaro durų, kur juos pasitiko fanfaros ir lyg iš praėjusio šimtmečio nužengė… dvariškis. Ilgomis kalbomis ponių ir ponų jis nevargino, tik trumpai priminė Šilutės mecenato, kultūros ir visuomenės veikėjo H.Šojaus veiklą, prieš 2 šimtmečius statyto, karus ir gaisrus pergyvenusio ir paskirtį ne kartą keitusio, o dabar ir vėl akį džiuginančio dvaro istoriją.

Anot dvaro šeimininko, simboliška, kad dvaras duris atveria būtent šiemet – švenčiant H.Šojaus 170-ąsias gimimo metines bei minint Lietuvos regionų metus, nors iki šio momento reikėjo daug pastangų.

Meras V.Laurinaitis kalbėjo, kad šio dvaro sienos mena daugybę iškilių asmenybių – Lietuvos prezidentus, kultūros ir meno veikėjus, nes H.Šojaus gyvenimo metais jo dvaras buvo tikras kultūros židinys. Rajono vadovas išreiškė viltį, kad ir toliau, dabar jau restauruoti rūmai bus šilutiškių ir svečių mėgstamas kultūros židinys.

Kartu su miestelėnais džiaugėsi ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, priminusi, jog apie Šilutės dvaro resatauraciją buvo kalbėta daugiau nei 15 metų. „Esame dvare, kuris klestėjo valdant žmogui, kuris labai mylėjo šį kraštą, jo žmones, puoselėjo tradicijas. O daugiausia prie to prisidėjo vietos bendruomenė“, – sakė viešnia.

Pasak D.Varnaitės, H.Šojaus dvaras – jau ketvirtasis šalyje, atidaromas šiemet, po Žagarės, Palangos ir Plungės dvarų. Bet mūsiškis išsiskiria tuo, jog čia gyvenęs ir didelius turtus valdęs žmogus negailėjo jais dalintis su miesto bendruomene.

Šilutės muziejaus, kuriam dvaras buvo perduotas ketvirtadienį, direktorei Rozai Šikšnienei D.Varnaitė įteikė Lietuvos vėliavą, ir linkėjo, kad čia virtų nepaprastai aktyvus gyvenimas, turininga kultūrinė veikla.

R.Šikšnienei tądien teko dar viena dovana – simbolinis rūmų raktas, kurį į Šilutę atvežė restauratorių – Klaipėdos UAB „Konsolė“ atstovas Jonas Blankas.

„Tegu šiose sienose viešpataus geroji žingeidumo dvasia, o durys bus atviros gražioms iniciatyvoms“, – skambėjo dvariškio žodžiai. O perkirpus simbolinę atidarymo juostelę visi svečiai pakviesti įžengti į rūmus.

Penki merai pasirašė sutartįmiesto svente vorai

Kol visi panorusieji pamatyti restauruotus rūmus aikčiojo vaikštinėdami po jų menes ir apžiūrinėdami išsaugotus unikalius eksponatus, II aukšte esančioje reprezentacinėje salėje vyko dar viena istorinė ceremonija – čia buvo pasirašyta visai Mažajai Lietuvai svarbi istorinė kultūrinio bendradarbiavimo sutartis.

Beje, šioje salėje lankėsi patriarchas Jonas Basanavičius, prezidentai Antanas Smetona ir Kazys Grinius, Vokietijos kronprincas Joachimas, kiti įžymūs žmonės.

Vienas po kito prie paties H.Šojaus naudoto rašomojostalo, ant kurio stovėjo jo biustas bei jo autentiška rašalinė, žengė etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Jurbarko ir Pagėgių merai Vytautas Grubliauskas, Vaclovas Dačkauskas, Skirmantas Mockevičius ir Virginijus Komskis bei šeimininkas V.Laurinaitis. Iškilmingoje aplinkoje jie pasirašė po sutartimi dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldikos sukūrimo.

Ceremonijos vedėjas Marijus Budraitis patikino, jog Tauragės ir Neringos savivaldybių merai irgi pasirašys šią sutartį, o atvykti jie negalėjo todėl, kad tądien ir šiuose miestuose šurmuliavo šventės.

M.Budraitis pašmaikštavo, kad V.Grubliauskas turėjęs atidžiau skaityti po kokiu pažadu pasirašo, esą tai buvęs pasižadėjimas dar šiemet šioje salėje surengti savo solinį koncertą.

Ta proga svečiams įteikti išskirtiniai mūsų savivaldybes ir regiono žmones jungiantys meniniai ženklai, kuriuos sukūrė juvelyrė Aušra Mačiulaitienė.

Tuomet svečiai pakviesti į eksursiją po duris ką tik atvėrusį dvarą.

Veikė arbatinė ir žuvininkų jomarkas

miesto svente kleides modeliaiNuo ryto šeimos su mažyliais užpildė Vydūno skverelį, prie fontano. Čia bibliotekininkai atidarė tradicinę Žibų kaimo arbatinę ir džiugino žiūrovus darželinukų ir pradinukų folkloro dainomis ir žaidimais, gitarų muzika, pačių surinktų žolelių arbata.
Graži naujiena buvo salono „Kleidė“ sukurtos vaikų ir jaunimo proginių drabužių kolekcijos pristatymas.

O dar daugiau džiaugsmo vaikams sukėlė didžiulio šventinio torto ragavimas.

Artėjant vidurdieniui prie H.Šojaus dvaro amatų centro įspūdingai šventės dalyvius pasveikino žuvininkų jomarkas. Renginio vedėjos I.Skablauskaitė ir V.Galinskienė pasakojo apie senuosius lietuvininkų žvejybos papročius, priminė, kokiais mėnesiais daugiausia žvejams užkibdavo laimikių.

Šventės dalyviams pristatytas ir naujai duris atvėręs Amatų centras, kuriame nuo rudens bus rengiami edukaciniai užsiėmimai. Visi norintieji su sena spausdinimo mašina galės pabandyti surinkti ir išspausdinti įvairius tekstus, pasimokyti medžio bei popieriaus restauravimo įmantrybių.

Amatų centre smalsuolių akis traukė ir eksponuojami senieji žvejybos įrankiai. Užėjusieji galėjo sužinoti, ką lietuvininkai vadino „dura“ (įrankis, skirtas ledui kirsti), „picė“ (medinis kibiras smalai laikyti), „rustas“ (keptuvė nėgėms ir žiobriams kepti).

Norinčius išbandyti amato ir į namus parsinešti paties pasigamintą daiktą, kvietė  edukaciniai užsiėmimai. Chemikė  Gitana Zaleskienė mokė pasigaminti muilą, tinkantį ne tik žvejo rankoms, tautodailininkas Algirdas Marčius žavėjo gintaro amuletais ir dalijosi jų galių paslaptimis, keramikė Rita Valaikienė rodė, kaip pasigaminti molio žuvis, apie stebuklingą žolių poveikį žvejiškai stiprybei pasakojo Medicinos muziejaus muziejininkas Rolandas Minevičius, o medines žuveles kvietė patiems išsidrožti tautodailininkas Vytautas Rauktys.

Dienai įsibėgėjus šventės dalyviai pakviesti aplankyti bendruomenių kiemelius ir pasistiprinti: Šyšos kaimo bendruomenė kepė blynus su silke, juknaitiškiai vaišino šiupiniu ir obuolių sūriu bei rūkytomis stintomis, rusniškiai – gardžiu ir maistingu daržovių troškiniu su žvėriena.

Miesto šventės paskutinis akordas nuskambėjo vakariniame koncerte H.Šojaus dvaro aikštėje. Pasiklausyti vietos bei iš kitur atvykusiųjų dainininkų, pasigrožėti šokių klubo „Žvaigždūnė“ naujuoju repertuaru susirinko gausybė žiūrovų.

Laukdami šventinių fejerverkų žiūrovai į taktą judėjo, plojo, mojavo ir dainas dainavo kartu su buvusiu grupės „Pikaso“ nariu Deividu Basčiu, Kauno choru „Božole“ bei atlikėja Mia su grupe „Red Lips“.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook nuotraukų albumuose!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.