Sausio 15-ąją, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dieną, į tradicinį, bet kasmet neeilinį renginį kvietė Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Susirinkusiems svečiams buvo pristatyta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kurioje parodyti visi 2015 metais muziejui dovanoti eksponatai ir paties muziejaus įsigytos, restauruotos istorinės vertybės.
„Atidarėme parodą, kurioje tik Jūsų dėka muziejaus fondai kasmet pasipildo naujais eksponatais. Jie jums kelia įvairius prisiminimus ir nostalgiškus jausmus. Daugelį metų šie daiktai buvo saugomi jūsų šeimose, tai – tarsi praeities relikvijos ateities kartoms“, – eksponatų dovanotojams bei kitiems smalsuoliams sakė muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. Ji pasidžiaugė unikaliomis vertybėmis, kurios atrado naujus ir patikimus namus – muziejų, ir pažadėjo, kad muziejus, priimdamas dovanas, įsipareigoja ne tik jas tinkamai saugoti, bet ir moksliškai aprašyti bei suteikti galimybę jas pamatyti visiems to norintiems.
Iš viso H.Šojaus muziejaus rinkiniai pernai papildyti 1452 eksponatais: 697 iš jų paskirti į pagrindinį fondą, o 755 – į pagalbinį. Dalis muziejinių vertybių perduota Šilutės H.Šojaus muziejaus filialui – Švėkšnos muziejui.
Vertingi daiktai papildė archeologijos, bonistikos, dailės, etnografijos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinius.
Unikalūs eksponatai
R.Šikšnienė papasakojo ir eksponatų patekimo į muziejų kelią. Didžioji dalis jų – tai prietaisai, prieš daug metų naudoti buityje, namų apyvokos daiktai, žaislai, fotografijos, knygos, dokumentai, archeologiniai radiniai.
Lankytojus itin sudomino vienas unikaliausių eksponatų – lentelė – laiškas, skirtas „vilko vaikų“ paieškai. „Vilko vaikais“ buvo vadinami II pasaulinio karo metu į Lietuvą atklydę vokiečių vaikai – našlaičiai arba pasimetę nuo savo šeimų. Dingusių vaikų tėvai ar artimieji, ieškodami savo mažylių, įvairiose viešose vietose kabindavo tokias lenteles – laiškus, tikėdamiesi sulaukti kokios nors informacijos. Šilutės muziejaus įsigytoje lentelėje yra parašyta, jog tėvas, gyvenantis Vokietijoje, ieško trijų mažamečių vaikų. Lentelėje yra iškalti mažylių vardai bei nurodytas adresas, kur jie gyveno.
Anot muziejaus direktorės R.Šikšnienės, tokių lentelių beveik nėra išlikę, kaip ir nėra žinių, kas jas šiais laikais dar galėtų turėti. Ir tik per stebuklą 2015 m. Šilutės muziejininkams pavyko rasti vieną tokią lentelę pas vieną kolekcininką ir ją nupirkti. Ši lentelė – laiškas muziejui atsiėjo nemenkus pinigus.
Dar vienas didžiulio susidomėjimo vertas eksponatas – naujam gyvenimui prikelti keturi jūriniai žemėlapiai, kažkada priklausę pačiam H.Šojui. 2015 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentų konservavimo ir restauravimo centro restauratorė Aldona Nikienė restauravo šiuos žemėlapius, darbus finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Šilutės rajono savivaldybė.
Nuo šiol apie gilų ir skaudų istorijos puslapį parodos lankytojams gyvai primins ir šilutiškio Egidijaus Vidrinsko perduota Macikų lagerio kalinio, kalėjusio 1947 m., tabokinė. Anot paties E. Vidrinsko, šią tabokinę jam perdavė kalinio anūkas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje ir dažnai atvykstantis pasisvečiuoti į Šilutę.
Eksponatai – iš netolimos praeities
Parodoje pristatyti ir įvairūs, skirtingais laikotarpiais buityje naudoti prietaisai: iš kunigo Jono Bučinsko ir Marijos Mockienės gautos siuvimo mašinos „Tula“ ir „Singer“, Stasės Kucinienės padovanoti XX a. 6-7 dešimtmečiais gaminti įvairių modelių elektriniai lygintuvai. Istorinių eksponatų rinkinys papildytas ir kelioniniais lagaminais, pagamintais iš presuoto kartono, kurie buvo populiarūs XX a. viduryje. Juos muziejui perdavė Vaclovas ir Emilija Petravičiai, dalyvavę parodos atidaryme, bei klaipėdietis Grigorijus Bondarevas.
Susirinkusiųjų dėmesį patraukė Rimanto ir Aldonos Paičių dovanoti Tarybų Sąjungos laivyno vyresniojo leitenanto paltas, baltas paradinis leitenanto švarkas bei šovinių dėžė. Anot R.Šikšnienės, pagal užrašus galima spėti, kad tokioje dėžėje buvo saugomi keturių rūšių šoviniai.
Paičiai padovanojo muziejui ir savo šeimos gausų archyvą – įvairių dokumentų, leidinių, fotografijų, daiktų. Vieni seniausių buities daiktų – sviestamušė, naudota Mažosios Lietuvos regione, bei 19 a. pagamintas gulsčiukas.
Didžiule vertingų buities daiktų, indų kolekcija muziejaus fondus papildė jau ne vienerius metus dovanojantis ir vis kažką įdomaus savo sodyboje atrandantis Justinas Mažonas ir Valerija Valentina Klusaitytė – Čvanovienė bei Stasė Kucinienė.
J.Mažonas muziejaus lobynams dovanojo ir senovinę vežimo lentelę, kurią XX a. I pusėje valstiečiai, važiavę į miestus, kabino prie vežimų. Ant tokių lentelių buvo užrašomi važiuojančiojo pavardė, vardas ir kaimas.
Kiti vertingi eksponatai
Muziejaus lobynų fondai pasipildė ir Mato Veličkos dovanotais vertingais dokumentais, susijusiais su Šilutės 
istorija. Daiva Milkintienė perdavė degtukų dėžutę, pagamintą Kaune „Lietuvos degtukų akcinės bendrovės“ XX a. I pusėje. Vytas Lazickas perdavė Kiošių kaimo plytinės fotokopiją. Liaudies meno skyrių papildė Marijonos Aldonos Jankauskienės dovanotas takelis, išaustas XX a. viduryje. Raštijos rinkinį papildė vertingos knygos ir dokumentai: iš Kristinos Skiotytės gauti XX a. I p. žemės ūkio vadovėliai, žodynėliai (viename iš jų yra H.Šojaus antspaudas). Bronė Virmonskytė perdavė maldaknyges, Robertas Graužinis – dokumento, leidžiančio keliauti, kopiją.
Stasė Kucinienė muziejaus mokyklos rinkinį papildė Šiauliuose pagamintu portfeliu, vadovėliais bei parkeriu. Spausdinimo mašinėlę bei kopijavimo aparatą muziejui dovanojo kunigas Jonas Bučinskas. Dailės eksponatų rinkinius papildė Šilutės muziejaus bičiulis Kurtas Beutleris, gyvenantis Vokietijoje, šio dailininko klaipėdiškio piešiniuose atsispindi Mažosios Lietuvos vaizdai.
Žaislų kolekciją papildė Jelena Palceva ir Šilutės muziejaus darbuotoja Natalija Kučinskaja. Dvejomis dumplėmis pučiamą klavišinį muzikos instrumentą – fisharmoniją perdavė Šilutės meno mokykla. Marina Kulčinskaja perdavė vokiečių aktorės Cornelijos Bočers, gimusios Šilutėje 1925 metais, fotografijos ir filmų plakatus. Antanas Mitkus ir Šilutės muziejaus darbuotoja Roma Šukienė perdavė senovinį radijo imtuvą VEF, gamintą prieškaryje, ir radijo imtuvą „Kvarc Olimpinis“.
Bonistikos ir numizmatikos rinkinį papildė Lietuvos muziejų asociacijos atsakingosios sekretorės Lolitos Valužienės perduoti litai ir centai, o Juozas Vaičikauskas perdavė arklio kanopų užraktą.
Nemažai gauta ir archeologinių radinių. Archeologas Egidijus Abromavičius muziejui perdavė 82 radinius, rastus 2014 metais Macikų senųjų kapinių ir koncentracijos stovyklos vietose. Archeologas Virgilijus Bračiulis padovanojo 52 vnt. molinių indų šukių, šie radiniai rasti 2014 m. Kintuose, Ventės ir Minijos kaimuose.
Banaičių palikimas
Dar vienas siurprizas lankytojų laukė kitoje ekspozicijų salėje – čia etnografė Indrė Skablauskaitė pristatė buvusių Mažosios Lietuvos gyventojų Banaičių unikalų palikimą.
Praėjusių metų pabaigoje du kartus Šilutės muziejaus atstovai vyko į Vokietiją parvežti mūsų krašto istorijai svarbius eksponatus, išsaugotus jau minėtos Banaičių šeimos. Evos Koch (Banaitytės) dukra Jevelyn Jovanovic šilutiškius muziejininkus ir kvietė tam, kad perduotų daug metų šeimos saugotas senąsias knygas, giesmynus, buities reikmenis, paveikslus su įamžintais Mažosios Lietuvos vaizdais, asmenybėmis.
Vieni svarbiausių Banaičių palikimo eksponatų – unikalūs tautiniai rūbai, kuriuos dėvėjo klaipėdiškė moteris. Tokių rūbų ansamblio neturi nė vienas muziejus. Lankytojai grožėjosi lininiais vyro, šokusio tuometiniame tautiniame ansamblyje, marškiniais, autentišku moters vasaros rūbu – suknele, lietuvininkių vadinta „kleide“, prie kurios lietuvininkės būtinai rišosi ir prijuostes.
Tarp Banaičių šeimos palikimo – kojinės, pirštinės ir kitos aprangos detalės.
Išskirtinio dėmesio sulaukė ir įspūdingo grožio indauja, kuri taip pat ne vieną dešimtį metų buvo kruopščiai saugoma Vokietijoje. Ši indauja, anot Šilutės muziejininkų, taip pat gyvas Banaičių šeimos liudininkas ir Mažosios Lietuvos istorijos metraštininkas.
Pagerbdami neįkainojamą Banaičių giminės dovaną Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios choras pagiedojo keletą Mažosios Lietuvos religinių giesmių, kurias harmonizavo minėtos šeimos atstovas, Evos Koch (Banaitytės) brolis Valteris.
Parodos „Eksponatai – laikmečio liudininkai“ atidarymas vainikuotas H.Šojaus dvaro freskų salėje, kurioje muziejaus direktorė R.Šikšnienė padėkomis pagerbė eksponatus dovanojusius žmones.
Vakaro dalyviai vėliau pasižiūrėjo dokumentinį filmą „Mažoji Lietuva“, kuriame aptariamos esminės, labiausiai regiono unikalumą ir savitumą atskleidžiančios temos. Žiūrovai dar kartą išgirdo apie Mažosios Lietuvos tradicijas, kalbą, drabužius, dainas, šokius, kurie sustiprina kartų dialogą ir yra svarbūs lietuviškų tradicijų, papročių, kultūros, vertybių išsaugojimui.