Ketvirtadienį Savivaldybės šilumos įmonėje „Šilutės šilumos tinklai“ įvyko oficialus 10 MW galios vandens šildymo katilo, kūrenamo smulkintos medienos drožlėmis, atidarymas. Nors minėtas katilas buvo paleistas dar praėjusių metų pabaigoje, visi kiti projekto darbai – kuro sandėlių, biokuro svarstyklių statyba bei kiemo dangos klojimas, dokumentacijos tvarkymas – baigti tik dabar. Pasak įmonės direktoriaus Algio Šaulio, dabar UAB „Šilutės šilumos tinklai“ yra pasirengusi gaminti švarią šilumos energiją, naudodama tik medienos atliekas.
Simbolinę naujo katilo aidarymo juostelę perkirpo pats A.Šaulys, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, katilo gamintojo – UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virgilijus Ramanauskas, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo nemažai šalies šilumos įmonių vadovų.
Pradžia – prieš 14 metų
A.Šaulys sakė, kad įmonės katilinių pertvarkymas naudoti biokurą prasidėjo prieš 14 metų. Pirmiausia buvo rekonstruota Juknaičių elektrodinė katilinė, kurioje buvo pastatyti 4 katilai, deginantys šiaudų rulonus. Įsitikinus biokuro nauda, po poros metų buvo pastatytas pirmasis 3,5 MW galios katilas Šilutės centrinėje katilinėje, o 2008 metais – dar 2 biokuro katilai Šilutėje (3 MW ir 6 MW galios).
Vėliau biokuro katilai pastatyti ir Traksėdžiuose, Švėkšnoje. Didžiulis energijos taupymas pasiektas 2011 metais, kai centrinėje miesto katilinėje buvo įrengtas kondensacinis ekonomaizeris, kuris pritaikytas taupyti energiją, susidarančią 23,5 MW galios biokuro katilų dūmuose. Kondensacinis ekonomaizeris statytas didesnės galios, nes įmonė jau planavo statyti naują 10 MW 
biokuro katilą ir visiškai atsisakyti mazuto.
Informacija skeptikams
A.Šauliui dažnai tenka išklausyti priekaištų, kad investicijos į šilumos ūkį didina šilumos kainą. Tačiau jis pateikė skeptikų nuomonę paneigiantį faktą. Prieš 14 metų „Šilutės šilumos tinklai“ savo centrinėje katilinėje per sezoną sudegindavo apie 12 tūkst. tonų mazuto. Dabar mazuto tona kainuoja 2-3 tūkst. litų, o biokuras, atstojantis 1 toną mazuto, šiemet įmonei atsieis tik 620 Lt. Už tą sumą bus gaunama tiek pat šilumos, kiek sudeginus toną mazuto. Pasak A.Šaulio, jeigu įmonė prieš 14 metų nebūtų pradėjusi katilų modernizacijos ir pritaikymo deginti biokurą, dabar šilumos kaina Šilutėje būtų ne 20 centų už 1 kWh šilumos energijos, bet 60 centų.
A.Šaulys pasidžiaugė, kad prieš 14 metų nebuvo susigundyta kita madinga kuro rūšimi, kuriai buvo žadama perspektyvi ateitis, – gamtinėmis dujomis. Dabar įmonės, kurios tuomet pasirinko dujas, turi nemažiau problemų, kaip kad naudotų kitą iškastinį kurą.
Apsispręsti Šilutės katilinėse naudoti biokurą padėjo Savivaldybės glaudus bendradarbiavimas su Skandinavijos šalimis. Tuometinis Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas, dabar einantis administracijos direktoriaus pareigas Sigitas Šeputis, kaip nuolatinis įmonės Stebėtojų tarybos narys, irgi įmonės vadovybę drąsino žengti biokuro, o ne dujų naudojimo kryptimi.
Pažangus, bet sunkesnis kelias
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas kalbėjo, kad „Šilutės šilumos tinklai“ per 14 metų kartu su pažangiausiomis Lietuvos šilumos įmonėmis pagaliau atsikratė iškastinio, dažniausiai iš užsienio atvežamo kuro. Tai didžiulis nuopelnas visai šalies ekonomikai, nes už šilumą žmonių sumokėti pinigai nebeiškeliaus į užsieniečių kišenes.
Tačiau V.Stasiūnas priekaištavo Šilutės savivaldybės valdžiai, kad Šilutėje dar tik pradėta būstų renovavimo programa, renovuojami vos keli daugiabučiai namai. Pasak V.Stasiūno, Šilutės šilumos tinklų katilinių, trasų renovacija – tik viena dalis darbų, kurie centralizuotos šilumos vartotojams leis pajusti finansinę naudą.
Naujojo katilo projektuotojų ir įgyvendinto projekto rangovo vardu kalbėjęs UAB „Enerstena“ generalinis direktorius V.Ramanauskas 
dėkojo tiek Šilutės, tiek kitų rajonų šilumos tinklų vadovams, kad jie pasitiki Lietuvos projektuotojais ir inžinieriais. Pasak svečio, per dešimtmetį jo vadovaujama įmonė įgijo patirties, o įmonės suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti įrenginiai nenusileidžia užsienio įrenginiams. V.Ramanauskas dėkojo užsakovams, kad jie sudarė sąlygas dirbti ir neleido gabiems žmonėms išsilakstyti po pasaulį.
V.Ramanauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad UAB „Enerstena“ sukurti šilumos gamybos ir taupymo įrenginiai jau sudarė sąlygas sukurti apie 3000 naujų darbo vietų. Tiek lėšų lieka pakeitus kuro rūšį iš užsienio atvežamo mazuto, anglių ar dujų į vietinį atsinaujinantį biokurą – smulkintą medieną, šiaudus. Jo nuomone, Lietuva patiria didžiulę naudą, kad ryžtingai ėmėsi pertvarkyti savo šilumos ūkius į pažangias, gamtą tausojančias šilumos gamybos technologijas.
Neleis tuštinti žmonių kišenių
Mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, kuriam deleguota kuruoti Savivaldybės įmonių veiklą, kalbėjo, kad pagaliau Šilutėje sudarytos sąlygos tiekti kurą ne tik didiesiems tiekėjams, bet ir rajono ūkininkams ar verslininkams. Jie šiemet galės patiekti 15 proc. visam šildymo sezonui reikiamos smulkintos medienos.
A.Balčytis su nuolatinėje darbo grupėje esančiais nariais sieks, kad Savivaldybės šilumos įmonė dirbtų kuo racionaliau ir kad investicijų naštą kuo mažiau pajustų šilumos vartotojai. Jau dabar Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje pavyko išsiderėti, kad bazinės šilumos kainos didėjimas būtų sumažintas nuo planuotų 12 proc. iki 4,5 proc. Kitais metais planuojama investicijų fondo grąža šilumos kainos neturėtų labai pakelti, nes pabrangimą kompensuos pigesnis biokuras.