2016 metų pradžios duomenimis, Šilutės rajono savivaldybėje gyvena 0,1 proc. lenkų ir baltarusių.
Ar žinojote, kad daugumą šių lenkų į mūsų regioną buvo atvežti II pasaulinio karo metais, kiti iš Vilniaus krašto čia atsikraustė gavę paskyrimą dirbti Šilutėje.
„Šilutės krašto lenkų tautinė mažuma – neatskiriama Pamario krašto kultūros dalis“, – įsitikinusi Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkė, pedagogė Alina Judžentienė.
Spalio 15 dieną Šilutės lenkai visai bendruomenei dovanoja nemokamą lenkų dainų ir šokių ansamblio „Vilija“ koncertą.
„Šilutės naujienos“ domėjosi lenkų atsiradimo istorija Pamario krašte ir dabartine jų veikla.
Pradėjo nuo lenkų savaitinės mokyklėlės
A.Judžentienė save vadina tikra lenke, nes abu jos tėveliai buvo lenkai, gimę bei gyvenę Vilniaus krašte. „Galima gyventi Lenkijoje ir nebūti lenku, ir galima gyventi Lietuvoje ir jaustis tikru lenku“, – į abejones, kad galbūt ji netikra lenkė, atrėžia moteris.
Į Šilutę lenkaitė iš Vilniaus rajono – Maišiagalos atvyko prieš beveik 36-erius metus. Juokiasi, kad buvo meilės emigrantė, nes pamilo čia gyvenantį savo vyrą Alvydą Judžentį. Beje, jos vyras – grynakraujis lietuvis – lenkų kalbą išmoko per pusę metų.
A.Judžentienė sako, kad kiekvienas žmogus turi savo misiją, tikslą. Pagyvenusi Šilutėje, paauginusi vaikus, ji vis dažniau žvalgydavosi į Vilniaus pusę – ilgėdavosi lenkiškos kultūros, kalbos skambesio – jį išgirsdavo tik telefonu kalbėdama su artimaisiais.
Vieną dieną moteris nusprendė veikti. A.Judžentienės iniciatyva 2000 m. spalio mėnesį prie Šilutės Vydūno gimnazijos buvo įkurta lenkų savaitinė mokyklėlė, kurią pradėjo lankyti apie 30 vaikų.
Mokinius lenkų kalbos mokiusi A.Judžentienė pamena, kad pradžioje ši mokyklėlė sulaukė didelio dėmesio – Lenkijos ambasada Vilniuje buvo pažadėjusi, kad jeigu vaikai stropiai mokysis, galės važiuoti į nemokamą dviejų savaičių stovyklą Lenkijoje.
Tokia žinia labai subūrė ir motyvavo. Kasmet, aštuonis metus iš eilės, šilutiškiai važiuodavo į tokias stovyklas, kuriose pramokdavo lenkų kalbos, susipažindavo su šios šalies kultūra, istorija, geografija.
Sūnus rado žuvusio tėvo kapą
Pradėjusi dirbti mokyklėlėje A.Judžentienė pamatė, kad Šilutės krašte gyvena ne vienas ir ne du lenkiško kraujo turintys žmonės.
Ji ėmė visokiais būdais tėvynainių ieškoti – rašė skelbimus į laikraštį, kiti ją patys susirado. Taip susibūrė apie 30 Šilutės krašte gyvenančių lenkų.
Jų įsikūrimo mūsų krašte aplinkybės buvo įvairios: vieni atvyko pagal paskyrimus, tačiau didžioji dalis buvo atvežti karo metais.
Dar 1999 metais rūgpjūčio mėnesį žurnale „Kultūros gyvenimas“ pasirodė straipsnis apie tai, kad netoli Šilutės, Macikų kaime, buvo fašistinės Vokietijos įkurta belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje kalėjo įvairių tautų II pasaulinio karo belaisviai, tarp jų – ir lenkai.
Ši žinia ir sutiktų lenkų likimai A.Judžentienę paskatino plačiau domėtis, ieškoti daugiau informacijos, dokumentų apie čia kalėjusius lenkus.
Ji sužinojo, kad 1939 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Vokietijos, Macikų kaime prasidėjo barakų statybos būsimiems belaisviams.
Pagal liudininkų pasakojimus, jau 1939 m. rugsėjį barakus statė pirmieji belaisviai – lenkai. Vėliau barakuose naciai apgyvendino ir kitų tautybių karo belaisvius. Po karo lageris tapo sovietiniu GULAG’u.
Kiek jame žuvo lenkų, tiksliai nežinoma. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Arvydas Anušauskas sąrašuose surado 14 pavardžių.
Kilo mintis pastatyti paminklą Macikuose žuvusiems tautiečiams atminti. Gavus visus leidimus bei finansavimą iš Lietuvos lenkų sąjungos, 2005 metais liepos mėnesį prasidėjo sumanymo įgyvendinimas. Paminklas atidengtas 2005 m. lapkričio 6 dieną.
Ta proga į Macikus atvyko daug svečių iš Lenkijos, memorialo atidengimo iškilmėse dalyvavo Šilutės rajono valdžios atstovai, čia gyvenantys lenkai. Tą dieną Macikų lagerio kapinėse susirinko daug karo veterenų bei jaunimo. Skambėjo padėkos žodžiai, prisiminimai, giesmės.
Iškilmėse dalyvavo vieno iš čia palaidotų kalinių sūnus Stanislavas Slepikovskis (Stanislaw Slepikowski) iš Lenkijos, atvykęs su savo sūnumi. Jis išreiškė didelę padėką už tai, kad po ilgo ieškojimo surado savo tėvo kapą.
Kviečia į nemokamą koncertą
Pernai sukako 10 metų, kai Lietuvos lenkų sąjunga įamžino II pasaulinio karo metų Macikų konclageryje ir GULAG’e kalėjusių lenkų atminimą. Krauju ir ašaromis aplaistytame Macikų pušynėlyje lenkų atminimo memorialas stovi tarp daugelio kitų kapų ir paminklų kitų tautų žuvusiesiems atminti.
„Dešimtmetis – tai neilgas laikas, bet per jį Macikų lagerio kapines aplankė daug mūsų tautiečių iš Lietuvos ir Lenkijos. Kasmet atvyksta diplomatinio korpuso atstovai susitikti su Šilutės rajone gyvenančia lenkų bendruomene. Visi vizitai, renginiai prasideda žvakių uždegimu, gėlių padėjimu prie memorialo“, – sako A.Judžentienė.
Šiemet gėlių padėjimo ceremonija žuvusiems lenkams Macikų kapinėse rengiama spalio 15 dieną 14 val. Vėliau, 15 val., Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyks parodos „Atminimo akimirkos“ atidarymas. O 16 val. visus Šilutės bendruomenės narius džiugins daug apdovanojimų pelnęs lenkų dainų ir šokių ansamblis „Vilija“.
A.Judžentienė visus šilutiškius nuoširdžiai kviečia apsilankyti šiame koncerte – įėjimas nemokamas.
