Šilutės kredito unija savo nariams ir darbuotojams kasmet organizuoja ir iš dalies apmoka kelionę į Olandiją.
Ir šį pavasarį organizuoti tokią kelionę nuspręsta visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu. Tad dvi dešimtys unijos narių balandžio pabaigoje pabuvojo šioje šalyje, garsėjančioje tulpėmis ir gėlių paradais. Ūkininkai ir verslininkai iš viso rajono grįžo kupini įspūdžių.
Plaukė paskui degusį keltą
Jau 17-tąjį pavasarį skaičiuojančios Šilutės kredito unijos valdybos pirmininkė Genovaitė Kimbrienė prisimena, kad idėja rengti saviškiams keliones kilo švenčiant 10-ąjį bankelio gimtadienį. Nuo tada kiekvieną pavasarį po 20-25 žmones – KU narius – aplanko šią įspūdingą šalį.
Šiemetinė kelionė keliauninkams ilgam įsimins dar ir tuo, kad daug netrūko ir jie būtų išplaukę tuo keltu, kuris netrukus užsiliepsnojo jūroje. Laimė, šilutiškiams teko vėlesnis reisas, o apie nelaimę jūroje jie sužinojo iš artimųjų skambučių. „Ar jūs degate?“ – klausė ne vienas nerimaujantis krante likęs saviškis.
Beje, didžioji dauguma šiemetinės kelionės dalyvių keltu apskritai plaukė pirmą kartą, tad vien todėl 21 valandą į vieną pusę trunkanti kelionė buvo įspūdinga.
Jūra pasitaikė rami, tad papildomų rūpesčių keliauninkams ji nesudarė.
Trumpai apžiūrėję Vokietijos miestą Hamburgą, lietuvaičiai išvyko į Olandiją.
Sužavėjo miestas ant pastolių
Šioje šalyje šilutiškiams didelį įspūdį paliko Amsterdamo kanalai, 
išvagoję kone visą miestą. Dabar jie žino, kad pastaruoju metu visas pasaulis samdo Olandijos meistrus, statančius namus ir net ištisus miestus ant vandens – ant pastolių. Pastaruoju laiku olandų statybų technologijos taip ištobulėjo, kad pastoliai į gruntą įkalami jau nebe 20, o visus 40 metrų.
Tiltų šiame mieste – net apie 1500.
Žiemą visą Amsterdamą galima apkeliauti slidėmis ar pačūžomis, bet mėgstamiausia šio miesto gyventojų susisiekimo priemonė yra dviratis. Dviračiais važinėja ir seni, ir maži, vos minti jį išmokę olandai. Įrengta daug dviračių stovėjimo aikštelių. Tiesa, dauguma šių transporto priemonių anaiptol nebe pirmos jaunystės, tad jei kas kurią ir „nukniaukia“, savininkai nelabai pyksta.
Šilutiškiai aplankė ir Rembranto muziejų, įrengtą name, kuriame ir gyveno žymusis dailininkas, sužinojo senovės menininkų dažų gamybos paslaptis.
Žiedų įvairovė net akino
Galutinis kelionės tikslas, žinoma, buvo Keukenhofo gėlių parkas. Tiesa, pavasaris šiemet vėlavo ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje, tad parke buvo ir tokių plotų, kuriuose išsiskleidę tik maža dalis žiedų.
Keukenhofo gėlių parką šilutiškiai vadina nuostabaus grožio ir gėlių įvairove pasižyminčiu sodu, kuris užima apie 32 ha. Čia pirmiausia jiems krito į akis daugybė autobusų ir begalė turistų. Lankytojams rodomi ne tik lauke augantys įvairių gėlių plotai, bet ir paviljonai, kuriuose stebina, ir, keliauninkų iš Šilutės žodžiais tariant, – net akina orchidėjų, tulpių, narcizų, krokų, jacintų ir kitų žiedų įvairovė lysvėse ir vazonuose.
Lietuvaičius sužavėjo ne tik gėlių spalvos. Jie vis dar mini išskirtinai tvarkingus Olandijos laukus, kelius ir pakeles, kurias visur puošia narcizų kelmeliai.
Ekskursantai dar pabuvojo Kinderjink kaimelyje, turinčiame 19 veikiančių vėjo malūnų. Juose ir dabar gyvena olandai, butus įsirengę malūnų apačioje.
Savo grupės siela keliauninkai vadina ūkininkę iš Katyčių Onutę Girčiuvienę, visus vaišinusią savojo ūkio pieno produktais. O nepakartojamus kelionės įspūdžius saviškiams vis dar pasakoja unijos nariai, gyvenantys Švėkšnoje, Usėnuose, Priekulėje, Šilutėje.
„Tradiciją būtinai tęsime ir kitais metais“, – sako kredito unijos valdybos pirmininkė G.Kimbrienė.