„Nebijokite su mumis pasisveikinti ar pasikalbėti. Mes esame draugiški ir mokame pasakyti „Labas“, – linksmai sako Šilutės krepšinio komandos legionieriai Ulyssesas Thomasas III (Ulysses Thomas III) ir Brianas Stevenas Wanamakeris (Brian Steven Wanamaker).
Mezon – NKL sezono metu Šilutėje gyvenantys amerikiečiai yra rezultatyvūs žaidėjai, per varžybas į priešininkų krepšius įmetantys ir po 20 taškų. O štai Ulysesso dėjimas viena ranka buvo pripažintas gražiausiu epizodu 14-ąją Mezon-NKL pirmenybių savaitę.
„Šilutė – mažas miestas, bet man patinka žmonės, maistas“ , – atvirauja Ulyssesas. Beje, Šilutė yra pirmasis miestas Europoje, į kurį jis prieš metus atvyko žaisti krepšinio.
Profesionaliems krepšininkams Lietuva patinka, tačiau mūsų mieste jiems trūksta sporto renginių, kino, vietų, kur būtų galima pavalgyti įvairesnio maisto.
Lietuviškai suskaičiuoja iki 5
24 metų 196 cm ūgio „Šilutės“ komandos puolėjas U.Thomasas III yra kilęs iš Ohajo valstijos, mokėsi Prinstono aukštojoje mokykloje. Jis turi dvi vyresnes seseris.
Šiemet „Šilutės“ komandoje jis žaidžia jau antrąjį sezoną.
Amerikietis stengiasi išmokti kuo daugiau lietuviškų žodžių. Lietuviškai jis moka pasakyti ne tik „labas“, bet ir „patinka“, „ačiū“, „vištiena“, nesunkiai suskaičiuoja nuo vieno iki penkių, žino pagrindinius krepšinio terminus. Ulysseso norą ir pastangas kalbėti lietuvių kalba pastebi ir giria Šilutės krepšinio komandos trenerio asistentas Arnoldas Kuncaitis.
Tuo tarpu 27 metų 185 cm „Šilutės“ gynėjas B.Wanamakeris Lietuvoje gyvena tik 4 mėnesius, nuo šio Mezon – NKL sezono pradžios – spalio 1 dienos.
Anksčiau Brianas žaidė krepšinį Vokietijoje.
Jis kilęs Filadelfijos, turi dvi seseris ir du brolius – vienas yra Briano dvynys. Jo brolis dvynys taip pat profesionalus krepšinio žaidėjas, rungtyniaujantis Eurolygoje.
„Broliui sekasi gerai“, – pasidžiaugia Brianas, ir pats svajojantis žaisti šioje lygoje.
Priprato prie aplinkinių reakcijos
Su Ulyssesu ir Brianu kalbėjomės sausio viduryje, tad klausėme, kaip jiems ta lietuviška žiema, ar nešalta.
„Žiema – šalta, bet panaši kaip Filadelfijoje, tik kartais šiek tiek šalčiau“, – sako prie šalčių pratęs Brianas. Lietuviška žiema nestebina ir Ulysseso, kurio gimtinėje žiemos taip pat šaltos.
Neišvengė jie ir kito tradicinio užsieniečiams užduodamo klausimo apie lietuvišką virtuvę. Ulyssesas ir Brianas yra ragavę cepelinų – jiems patiko. Tačiau net nebando ragauti rožinės sriubos – šaltibarščių.
Mėgstamiausias Ulysseso patiekalas yra vištiena su baltu padažu – šio patiekalo pavadinimą jis nesunkiai pasako ir lietuviškai. Tuo tarpu Brianas labai mėgsta kiniškus patiekalus ir nusiminė sužinojęs, kad „Rambyno“ restorane dirbantis kinų virtuvės šefas mėnesiui išvažiavo į savo gimtinę.
Juodaodžiai pastebi, kad vaikščiodami Šilutės gatvėmis jie it magnetas traukia aplinkinių žvilgsnius. Sako, kad iš pradžių toks aplinkinių dėmesys trikdė, o dabar jau priprato.
„Prie tokios aplinkinių reakcijos aš pripratęs, nes prieš atvykdamas į Šilutę 4 metus krepšinį žaidžiau Vokietijoje. Bet čia truputį kitaip negu Vokietijoje – čia žmonės tiesiog spokso ir nesustoja“, – pastebi Brianas.
Ulyssesas dar priduria, kad ypač taip įsispitrina vaikai, tačiau, anot jo, tai miela.
Atvykusius į Šilutę amerikiečius stebino krepšinio gerbėjų – fanų kultūra. Ulyssesas prisipažino, kad anksčiau niekur kitur nebuvo matęs tokių krepšinio dūdų kaip čia. Gerbėjai jų nesustoja pūsti per visas varžybas. Legionieriui reikėjo nemažai laiko, kol prie to priprato. Kita vertus, Ulyssesas mėgsta gerbėjų dėmesį, jam patinka, kai žmonės nori su juo nusifotografuoti.
„Stebėti rungtynes atėję gerbėjai atsineša energijos, tai suteikia pakylėjimo jausmą ir verčia mėgautis savo darbu“, – neslepia jis.
Ilgisi artimųjų
Legionieriai gyvena bute, Liepų gatvėje. Laisvalaikiu jie žiūri televiziją, žaidžia video žaidimus, kalba su artimaisiais. Daugiausiai bendrauja su kitais komandos žaidėjais, o Šilutėje jiems trūksta laisvalaikio veiklos. Kartais jie nuvažiuoja Klaipėdą.
„Man patinka Lietuva, grįžę į Ameriką visi sako, kad Lietuva – tai krepšinio šalis. Aš norėčiau čia žaisti ilgiau, tik galbūt ne Šilutėje, kitame mieste“, – prisipažįsta Ulyssesas.
„Mėgstu Lietuvą, labai įdomi lietuvių kalba. Tačiau Šilutėje – ramu, todėl kartais nuobodu, nėra ką veikti“, – jam antrina Brianas.
Amerikiečiams mūsų mieste trūksta kino teatro, sporto renginių, futbolo, didelių prekybos centrų, daugiau vietų, kur būtų galima pavalgyti įvairesnio maisto. Lietuvoje jie ilgisi savo šalies, artimųjų, draugų, įprasto maisto.
Brianui ir Ulyssesui pasiūlėme nuvažiuoti pasižiūrėti Pamario krašto egzotikos – potvynio ir jie šiuo reiškiniu susidomėjo, sakė galbūt nuvažiuos, nes potvynio Lietuvoje dar nebuvo matę. Susidomėjo jie ir ledo raliu, vykstančiu ant užšalusių užliejamų Nemuno pievų.
Svajoja žaisti aukštesnėje lygoje
„Šilutės“ legionieriai treniruojasi po 5-6 valandas per dieną, o savaitgaliais kartu su komanda žaidžia varžybose. Brianas žaidžia kaip įžaidėjas, o Ulyssesas dažniausiai žaidžia krašto puolėjo pozicijoje.
„Kai dalis komandos narių buvo apsirgę, jiems abiems teko ir kitose pozicijose pažaisti. Jie rezultatyvūs žaidėjai – Brianas visose pozicijose tiek atkovoja, tiek perduoda kamuolį, o Ulyssesas daugiau įmeta taškų“, – gyrė „Šilutės“ komandos trenerio asistentas Arnoldas.
„Šilutės naujienoms“ legionieriai prasitarė, kad ateityje norėtų žaisti aukštesnėje krepšinio lygoje, o Briano svajonė – tapti treneriu.
„Viskas yra įmanoma“, – mėgstamą posakį pakartoja jie.
Lygindamas praėjusį NKL sezoną su šiemetiniu, trenerio asistentas pastebi, kad dabartinis – neabejotinai geresnis: „Šilutės“ komanda užima daug aukštesnę poziciją turnyrinėje lentelėje. Tam įtakos turėjo ir geresnė komandos sudėtis, ir naujas treneris Robertas Kuncaitis.