Kartu su dešimčia kitų gydymo įstaigų Šilutės ligoninė nuo pernai metų vasario mėnesio dalyvavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas“. Projektas baigtas šių metų rugsėjo mėnesį.
Įgyvendinus šį projektą, kuriam iš 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos finansinio laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos skirta apie 984 tūkst. litų, Šilutės ir kitų septynių šalies ligoninių darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį. Projekto vykdytojos – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos – vadovai neabejoja, kad padidėjęs darbuotojų saugumo jausmas, geri administracijos ir darbuotojų santykiai bus papildomas stimulas gerinti sveikatos paslaugų kokybę.
Dalyvavo daug sveikatos apsaugos įstaigų ir organizacijų
Turtinga istorine praeitimi ir unikaliu peizažu garsėjančio Šilutės miesto ligoninė tvirtai laikosi strategijos teikti pacientams saugias, mokslu pagrįstas, pacientų poreikius atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas. Šilutės ligoninės vadovai stengiasi, kad čia saugiai ir užtikrintai jaustųsi ne tik pacientai, bet ir gydymo įstaigos personalas. Svarbus žingsnis į šią siekiamybę – kolektyvinės sutarties pasirašymas.
Kartu su dešimčia kitų gydymo įstaigų kaip lygiaverčiai partneriai projekte „Sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas“ dalyvavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, kadangi socialinis dialogas neįmanomas tik su vienu jų.
Projekto tikslas – ugdyti sveikatos priežiūros įstaigų darbdavių ir darbuotojų socialinės partnerystės gebėjimus skatinant kolektyvinius darbo santykius. Įgyvendinant projektą apmokyti 1000 darbuotojų, pasirašytos 8 kolektyvinės sutartys, 1 teritorinė kolektyvinė sutartis, įsteigti 4 saugos ir sveikatos komitetai, 3 dvišalės komisijos.
Socialinio dialogo skatinimo projektas
Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pasižymi vienu mažiausiu pasirašytų kolektyvinių sutarčių skaičiumi. Ne išimtis yra ir sveikatos priežiūros sektorius.
Egzistuojančios sveikatos sistemos problemos, tokios kaip nepakankama paslaugų kokybė ir prieinamumas, neefektyvus darbo procesų organizavimas yra susijusios su sveikatos sistemos žmogiškaisiais ištekliais, jų kompetencija bei nepakankamai efektyvia sveikatos priežiūros įstaigų vadyba. Projektas būtent ir siekė pasinaudoti kolektyvinėmis sutartimis kaip priemone gerinti įstaigų veiklą bei darbuotojų darbo sąlygas.
Projekto metu buvo vykdomi mokymai, kurių metu analizuotas platus temų spektras: darbo teisė, darbo komandoje principai, kolektyvinės sutarties sveikatos priežiūros įstaigoje ypatumai, darbų sauga, interesų suvokimas ir derybos, prieštaravimų ir konfliktų valdymas, kolektyvinių sutarčių įstaigose parengimas bei pasirašymas ir kiti.
Kitaip tariant, projektas siekė sveikatos priežiūros įstaigose suburti vieningai veikiančią ir bendro tikslo siekiančią darbuotojų ir darbdavių komandą, skatinti kolektyvinių sutarčių įstaigose bei teritorinės kolektyvinės sutarties pasirašymą.
Sutarties iniciatorė – administracija
„Kadangi Darbo kodeksas reglamentuoja tik imperatyvias įstatymo normas darbo santykių srityje, o šakinės kolektyvinės sutarties sveikatos priežiūros sistemoje nėra, norisi užtikrinti darbuotojams palankesnes darbo sąlygas ir socialines garantijas, o tam reikalinga kolektyvinė sutartis“, – sako Šilutės ligoninės teisininkė Diana Andrijauskienė.
Šilutės ligoninės kolektyvinės sutarties idėja kilo ne tiek iš projekto. Sutarties iniciatorė buvo Šilutės ligoninės administracija.
Šilutės ligoninės vyriausiajam gydytojui, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos nariui, Nusipelniusiam Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojui Dariui Steponkui dar prieš keletą metų po diskusijų su profesinių sąjungų vadovybe kilo mintis inicijuoti tokį projektą.
„Tarp administracijos ir gydytojų bei kitų darbuotojų visą laiką yra tam tikra įtampa ir jai sumažinti turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai, o vienas jų – kolektyvinės sutarties pasirašymas. Ilgą laiką buvau Lietuvos gydytojų sąjungos Šilutės skyriaus valdybos nariu, todėl tokios 
sutarties reikalingumą stengiausi įvertinti ir gydytojų požiūriu. Mūsų kolektyvinę sutartį inicijavo pati administracija, todėl mums ją pavyko sėkmingai pasirašyti, nes kai kurių įstaigų administracijos bijo tokių sutarčių ir stengiasi, kad jų nebūtų. Paskui sulaukėme profesinių sąjungų pritarimo, nes kiekvienam įstaigos darbuotojui tai yra aktuali tema“, – sutarties atsiradimo aplinkybes prisimena D.Steponkus.
Pasak jo, ligoninės administracija visiškai nesibaimina, kad sutartis apribos jos veikimo laisvę. „Priešingai, dabar, kai ekonominė ir politinė situacija sveikatos sistemoje tikrai nėra gera, norisi sukurti tokią darbo aplinką, kad Šilutės ligoninė būtų tarsi Šveicarija Lietuvos sveikatos sistemoje, kur kiekvienas darbuotojus jaustųsi saugus ir užtikrintas, o tada ir jų darbo rezultatai bus geresni. Todėl kolektyvinė sutartis gimė laiku ir vietoje, siekiant apsaugoti darbuotojus“, – sako D.Steponkus.
Jis įsitikinęs, kad sutartis pagerins darbuotojų ir administracijos tarpusavio santykius, o to rezultatas – gerėjanti darbo kokybė
Gina darbuotojus ir skatina jų savirealizaciją
Kolektyvinė sutartis – tai įstaigos vidaus dokumentas, rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Sutartyje yra reglamentuotos darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarka, socialinės garantijos, atostogos, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo klausimai, drausminė atsakomybė ir daug kitų klausimų. Sutartis įneša daugiau aiškumo, nustato aiškesnius ir skaidresnius administracijos ir darbuotojų tarpusavio santykius.
Darbdaviui nebelieka erdvės interpretacijai, nes pagrindiniai santykiai reglamentuoti sutartyje. Pasak D.Andrijauskienės, ligoninėje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo profesinės sąjungos ir administracijos atstovai, kolektyvinių derybų metu aptartos sutarties nuostatos ir prieita vieningos nuomonės. Sutarties nuostatos buvo išanalizuotos visuose ligoninės skyriuose, jai pritarta visuotiniame darbuotojų susirinkime.
Trišalę sutartį pasirašė Šilutės ligoninės administracija, Lietuvos gydytojų sąjungos Šilutės filialas ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Šilutės ligoninės skyrius. Sutartis yra neterminuota ir nuo pasirašymo dienos galioja visiems įstaigos darbuotojams. O jų Šilutės ligoninėje yra 406.
Šilutės ligoninės kolektyvinė sutartis yra netipinė ir nėra tik atitinkamų įstatymų nuostatų perkėlimas, ji sudaryta remiantis tipiniu projektu, adaptuota savo įstaigai.
„Į kolektyvinę sutartį perkelta ir visa ligoninės geroji praktika“, – akcentuoja D.Andrijauskienė.
Darbo grupė turėjo tikslą paruošti tokią kolektyvinę sutartį, kuri leistų darbuotojui atsiskleisti, skatintų jo savirealizaciją, kad pats darbuotojas ne vien tik reikalautų iš administracijos teisių, bet ir pats prisidėtų, būtų lojalus įstaigai, turėtų motyvaciją dirbti. Darbuotojui bus daug lengviau apsiginti, nes darbdavys privalo vykdyti sutartį. Nevykdant iš karto būtų kreipiamasi į teismą. Profesinės sąjungos kiekvienais metais tikrins, kaip vykdoma sutartis. Sutartis turi priedus, kurie gali būti keičiami atsiradus įstatymų pakeitimams.
Kolektyvinės sutarties rengimo darbo grupės narė, Lietuvos gydytojų sąjungos Šilutės filialo pirmininkė, ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja anesteziologė reanimatologė Audronė Pikžirnienė pasakoja, kad kolektyvinė sutartis sudėjo „visus taškus ant i“, sureguliavo darbo santykius ir santykius su administracija, žymiai pagerino darbuotojų socialinę apsaugą. Sutartis naudinga abiem pusėm, nes joje išlaikytas korektiškas santykis su administracija, kuri buvo labai geranoriška darbuotojų atžvilgiu. Nesklandumų įgyvendinant sutartį neturėtų būti, kadangi diskusijų metų buvo priimtas iškristalizuotas, visas puses tenkinantis variantas.
Lietuvoje dar nedaug ligoninių yra pasirašiusios kolektyvines sutartis ir tik dabar suaktyvėjo pasirašymo procesas.
Profsąjungos bando jas pasirašinėti, bet dėl įvairių priežasčių pasirašymas užsitęsia arba šalys negali susitarti. Šilutės ligoninei buvo daug lengviau, nes ji dalyvavo socialinės partnerystės gebėjimų ugdymo projekte, jo koordinatoriai labai profesionaliai išaiškino 
diskutuotinas sritis. Pasak A.Pikžirnienės, kitos ligoninės jau prašo pasidalinti patirtimi apie pasirašytą sutartį. Jos nuomone, geriausia būtų šakinė sutartis visai sričiai, bet ji bus ruošiama labai ilgai. Kol nėra šakinės sutarties, kolektyvinė sutartis yra geriausias variantas.