Šį rudenį Šilutės Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse, po galutinės ekspertizės, buvo iškirstas 121 medis, jie turės būti atsodinti naujais.
Prėjusią savaitę Šilutėje viešėjo kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozoraitienė ir dendrologė doc. dr. Lina Straigytė, kurios pristatė Lietuvininkų gatvės medžių atsodinimo planą. Tiesa, ne galutinį ir dar derinamą. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė tai, kad želdinių atsodinimo planas nėra suderintas su naujuoju pėsčiųjų ir dviračių tako projektu, kuris bus toje pačioje gatvėje. Taip pat paiškėjo, kad ne visi medžiai, kaip buvo žadėta anksčiau, bus atsodinti iškirstų želdinių vietose.
Galutinį Lietuvininkų g. medžių atsodinimo planą planuojama parengti iki gruodžio vidurio. Projektuotoja žadėjo atsižvelgti į šilutiškių pastabas ir planą suderinti su pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstravimo projektu.
Iškirto 121 medį
Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Ambrulaitis susitikimo pradžioje informavo, kad medžiai jau yra pašalinti, o dabar jie turi būti atsodinti. Jis pripažino, kad šis projektas sudėtingas, vykdant jį susidurta su svarbia visuomenės nuomone. Sprendžiant senųjų Šilutės medžių likimą įsitraukė projekto rangovas, projektuotojai, želdinių komisija. Galiausiai lemiamus taškus padėjo Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, akustiniu tomografu atlikę medžių būklės ekspertizę.
Kai rugsėjo mėnesį buvo gautas želdinių komisijos leidimas, po naujai parengtos ekspertizės iškirstas 121 medis. R.Ambrulaitis priminė, kad pirminiame projekte buvo numatyta iškirsti 260, akivaizdu, kad tai buvo per daug.
Projekte buvo numatyta atsodinti 320 augalų, 260 buvo planuojama į tas pačias vietas ir 60 papildomų. Tačiau specialistai, atsižvegdami į tai, kad galbūt ne visas galimybes numatė techninis projektas, papildomai rangovų paprašė, kad būtų parengtas želdinių atsodinimo planas.
„Plano sudarytojai turėtų atsižvelgti, kiek yra šiuo metu pašalinta medžių, kiek jų liko ir kaip tai atrodys kontekste naujojo pėsčiųjų – dviračių tako atžvilgiu“, – sakė R.Ambrulaitis.
Dominuoja liepos
Kraštovaizdžio architektė A.Lozoraitienė pristatė, kaip medžiai bus atsodinti Lietuvininkų gatvėje. Ji pastebėjo, kad visi miesto medžiai nėra susodinti tvarkingai, auga tarp komunikacijos tinklų, nėra išlaikytas jiems augti reikalingas atstumas.
Gatvės atsodinimui daugiausiai bus naudojamos liepos, nedaug kaštonų ir šiek tiek klevų. Iš viso šioje atkarpoje bus pasodinti 72 medžiai. L.Straigytė pridėjo, kad šiame plane ne visos atsodinimo vietos atitinka anksčiau augusių medžių vietas. Naujos medžių vietos projektuotos kas 7-8 metrus, kad vaizdas būtų estetiškas ir kad medžiams augti būtų erdvės. Kur yra gražiausi Šilutės senamiesčio namai, bus sodinamos žemesnės rūšies liepos, kad neužstotų fasadų vaizdo.
Pasak A.Lozoraitienės, siekiama, kad miestas atrodytų tvarkingai.
Įdomu, kad šalia sovietmečiu miesto centre buvusio saugumo pastato augo 4 klevai ir 4 kaštonai. Pavyzdžiui, šalia Vilniaus saugumo rūmų augo eglės, kurios užstojo tai, kas vyko pastate. Šilutėje, anot kraštovaizdžio architektės, analogiškas variantas. Šalia buvusio saugumo pastato yra vienintelė vieta visoje gatvėje, kur augo kaštonai ir klevai, nes jie tankiausi, pro jų lajas mažiausiai matosi.
Anot A.Lozoraitienės, rengiant planą diskusijų kilo dėl medžių atsodinimo ties Savivaldybės pastatu. Šioje vietoje šiuo metu medžių nėra, ir buvo siūlyta taip palikti. Tačiau, anot jos, užsodinimas būtų teisingas sprendimas, medžiai čia niekam netrukdytų, o atviras vaizdas nuo gatvės šioje vietoje nebūtinas.
Viena gatvė – atskiri projektai
Pristatyme dalyvavęs Šilutės rajono tarybos narys Arvydas Jakas piktinosi, kad kalbant apie Lietuvininkų ir Tilžės gatvių sutvarkymą, nėra
visumos vaizdo. Yra daromi du atskiri – želdinių atsodinimo ir pėsčiųjų bei dviračių tako projektai, tačiau jie turėtų būti vieno projekto dalis.
„Viską reikia matyti visumoje, o ne atskirai. Dabar lipdoma dalimis. Ar negalima visko numatyti iš anksto?“, – klausė politikas.
A.Lozoraitienė parodė, kad plane dviračių takas pažymėtas, parodyti ir visi medžiai, kurie jam trukdo, tačiau nepažymėti kaip šalintini. Visgi užduoties, suderinti planą su dviračių taku, ji neturėjusi, jos pačios žodžiais sakant, „neruošė dirvos dviračių takui“.
„Kadangi neįrenginėju dviračių tako, su juo tik skaitausi, tai sąžinė neleidžia sodinti medžių, kur bus dviračių takas“, – sakė ji. Šioje vietoje kyla klausimas, kodėl kraštovaizdžio architektei „sąžinė leido“ plane palikti senuosius medžius, kuriuos reikėtų šalinti dėl dviratininkų patogumo?..
Ji siūlė tuos medžius, kurie trukdys rengiant dviračių taką, išsikirsti vėliau. Anot jos, medis negali būti kaip įstatymas, siūlė veikti ryžtingai ir kur nereikia nedvejoti.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas taip pat išsakė priekaištą, kad planas nėra suderintas su dviračių tako projektu. Jis projektuotojos prašė pasiūlyti tarpinį sprendimą, kad vėliau nereikėtų rengti naujų projektų norint tuos likusius medžius, kurie trukdys dviratininkams, pašalinti.
Trūksta viešumo?
Egidijus Vidrinskas išsakė pastebėjimą, kad dabartinė dviračių tako juosta Šilutės šaligatviuose yra 1,5 m pločio, ir jeigu ji tokia būtų palikta, nekliudytų medžiams, kurie auga dviem juostomis. Tačiau pagal naująjį projektą, dviračių takas numatytas 2 m pločio.
„Kodėl? Juk jis nebetilps tarp medžių? Medžius reiks išpjauti vien todėl, kad norime puse metro platesnio tako“, – klausė architektas.
Negana to, pokalbyje dalyvavusius visuomenininkus papiktino, kad naujasis dviračių takas jau suprojektuotas, tačiau visuomenei nebuvo pristatytas – tarsi užslėptas.
Reaguodamas į pastabas, kad projektui trūksta viešumo, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis vėliau sakė, kad lapkričio ir gruodžio mėnesiais bus organizuojami visų projektų vieši aptarimai su bendruomenės nariais. Jis kvietė sekti informaciją spaudoje bei internete ir dalyvauti.