Šilutės miškininkų bendrijoje – nedžiugios nuotaikos, nes šalies Vyriausybė pertvarkų ėmėsi ir miškotvarkos sektoriuje – paskelbė apie planuojamą urėdijų skaičiaus mažinimą ir dalies darbuotojų atleidimą.
Įvykdžius reformą, vietoje 42 miškų urėdijų šalyje beliks 25 padaliniai ir bus atleista apie 400 darbuotojų. Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, taip bus taupomi pinigai, likusiems miškininkams bus galima padidinti atlyginimus.
Tačiau Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija teigia, kad ministerija manipuliuoja skaičiais – esą ketinama atleisti 3000 darbuotojų iš dabar dirbančių 4000.
Jei pertvarkai pritars Seimas, vien mūsų rajone darbo netektų arti 100 žmonių. Visi jie – kaimiškų teritorijų gyventojai. Be to, reformos poveikį pajustų ir gausus būrys įvairius rangos darbus miškuose atliekančių krašto įmonių, keliolika smulkiųjų lentpjūvių bei jose dirbantys žmonės, kurie taip pat prarastų pragyvenimo šaltinį.
Ministerija tvirtina viena, profsąjungos – kita
Aplinkos ministerija jau ne vieną savaitę informuoja, kad imasi valstybinių miškų pertvarkos. Vietoje 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25 miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius.
Ministras Kęstutis Navickas teigia, kad „Lietuvos valstybinių miškų“ įmonę planuojama įsteigti 2018 metų sausį – tai ir būtų reformos startas. Ministras tikina, kad urėdijų darbuotojų neketinama atleisti, tačiau planuojama dukart sumažinti administracijoje dirbančių žmonių – nuo maždaug 800 iki 400.
Naujoji bendrovė, pasak ministro, veiks ne Vilniuje, o šalies viduryje, tačiau kur – dar neapsispręsta. Ministras aiškino, kad urėdijos į 25 padalinius būtų pertvarkytos, atsižvelgiant į valdomų miškų plotą. Anot jo, svarbu paskirstyti teritorijas, nes kai kuriose vietose urėdijos valdo ir mišku neapaugusias vietas. Pavyzdys – Novaraisčio ornitologinis draustinis, kur yra apie 500 hektarų išeksploatuoto durpyno.
Reformos kūrėjai teigia, kad pertvarka padės mažinti korupciją, klestinčią urėdijose, – pasak ministro pirmininku Sauliaus Skvernelio, ne veltui už urėdo postą buvo siūloma dešimtys ir šimtai tūkstančių litų.
Be to, ketinama didinti atlyginimus tiesiogiai miške dirbantiems darbuotojams. „Kvalifikuotų miškininkų darbo užmokestis dabar yra nekonkurencingas, jis dukart mažesnis nei Lenkijoje, tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų“, – teigiama ministerijos informacijoje.
Šalies urėdijų darbuotojai baiminasi, kad reformos metu darbo neteks ne ministerijos skelbiamas skaičius žmonių – 400, o net 3000 miškininkų. Tokį atleistųjų skaičių prognozuoja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija.
Šios organizacijos vadovai mano, jog reforma, kurios metu visas turtas bus sutelktas vienose rankose, kaip tik atvers kelią korupcijai, nes vienai įmonei daryti įtaką bus paprasčiau nei 42 urėdijoms. Piktinamasi ir tuo, kad apie pertvarką nediskutuojama su pačiais miškininkais, o pats procesas stumiamas „buldozeriniu būdu“.
Mažinti urėdijų siūlyta jau seniai
Vienas iš reformos argumentų yra toks, kad taip tikimasi sutaupyti 13 mln. eurų.
„Tikimasi, kad po reformos kasmet būtų sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto“, – teigia ministerija.
Beje, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (su Generaline), prieš metus teigė ir Lietuvoje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija).
Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės kontrolė teigia, kad Lietuvos valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
Visgi 2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais – 5,5 mln. eurų), vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – tiesa, 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų). Bet urėdijų pajamos padidėjo 2,8 proc. – iki 79,999 mln. eurų.
Reforma kirstų krašto žmonėms
„Gaudome viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją, nes su mumis niekas nesitaria. Ir laukiame“, – taip nuotaikas kolektyve apibūdina Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius.
Anot urėdo, reforma akivaizdžiai forsuojama, miškininkams lipama per galvas, ir toks elgesys yra tiesiog negražus.
Jis mano, kad iš 125 žmonių (tiek vidutiniškai nuolat dirba Šilutės urėdijoje) po reformos liks tik 32. Urėdas neabejoja, kad likusieji, gyvenantys išskirtinai kaimo vietovėse, darbo lengvai neras, tad reforma nuskurdins ištisas šeimas.
Pasak V.Bendaravičiaus, šiuo metu 10-yje Šilutės urėdijai priklausančių girininkijų miškų kirtimo, sodinimo ir kitus darbus atlieka 7 privačios įmonės. O visoje Lietuvoje, 2014 metų duomenimis, tokiose įmonėse dirbo apie 11 tūkstančių žmonių.
Urėdo žiniomis, situaciją Lietuvoje akylai stebi kaimynai latviai, kurie pasirengę į mūsų miškus ateiti su savo technika ir žmonėmis.
„Jei šalyje liks viena miškų valdymo įmonė, labai maža tikimybė, kad miško darbų konkursus laimės kas nors iš tų 7 mūsų rajono įmonėlių. Greičiausiai su smulkiaisiais niekas nesiterliotų, o konkursus laimėtų kelios stambiosios įmonės, įkurtos kur nors sostinėje. Tad smūgis vėl tektų kaimo žmonėms. O kas suskaičiuos, kiek mokesčių tuomet taip pat nukeliautų į kaimyninę valstybę?“ – retorinius klausimus užduoda urėdas.
Vien pernai Šilutės urėdija sumokėjo apie 1 milijoną 852 tūkst. eurų mokesčių, ir tai yra apie 42 proc. visų įmonės pajamų.
Dar viena reformos išgąsdinta sritis – mažosios krašto medienos apdirbimo įmonėlės, kurios kasmet vien Šilutės urėdijoje nuperka apie 300 kub. m medienos. Tokių lentpjūvių mūsų rajone yra apie 12 ir joms reikia nedidelių kiekių tam tikro ilgio ir storio medienos. Jos paruošti stambios įmonės tikrai nesivargins. O kiekvienoje tokių įmonėlių dirba iki 20-ies žmonių, tad, V.Bendaravičiaus nuomone, tai vėl bus kirtis krašto žmonėms. O juk tie žmonės eina į mūsų parduotuves, čia palieka pinigus, tad reikia pasvarstyti, kiek pajamų prarastų rajono biudžetas.
Pagaliau, kas jei ne vietos urėdija rengia ir nuolat prižiūri bei remontuoja dvi dešimtis miškuose įrengtų rekreacinių objektų.
Juos remontuoti, pasak urėdo, reikia nuolat, nes miškuose, deja, lankosi ne tik geranoriški ir atsakingi žmonės. Kam tai rūpės, iš kokių pinigų ir kas tai darys, jei šalia nebus urėdijos, V.Bendaravičius nesiima spėlioti.
Tikisi, kad Seimas nebalsuos
Pasak urėdo, Seimui buvo pasiūlytas pačių miškininkų kurtas, ne toks drastiškas ir kur kas prasmingesnis kitoks reformos projektas. Jo esmė – stambinti tik kai kurias urėdijas. Tuo atveju didžioji dalis urėdijų liktų savarankiškos, būtų atleista ir mažiau žmonių. Tačiau kaip būtų su Šilutės urėdija, niekas neprognozuoja.
Laukdami politinio sprendimo Šilutės miškininkai spėlioja, jog iš už tokių pertvarkų greičiausiai kyšo stambiųjų šalies pramonininkų ausys, kuriems vieniems reforma ir būtų naudinga.
Pasak urėdo, aiškumo nedavė ir neseniai vykęs Seimo narių vizitas Šilutės urėdijoje, o pasidžiaugti miškininkai gali nebent tuo, kad šilutiškis parlamentaras Alfredas Stasys Nausėda pažadėjo nebalsuoti už tokią pertvarką.
„Labai tikimės, kad ir kiti Seimo nariai bus supratingi ir nekels rankų už tokią reformą“, – sako V.Bendaravičius.