Šilutės muziejus primena apie Pirmąjį pasaulinį karą

paroda apie karaŠių metų rugpjūtis ir Šilutės rajone nuvilnijo Pirmąjį pasaulinį karą primenančiais renginiais. Vienas jų – Šilutės muziejininkų parengta ir penktadienį atidaryta paroda „Pirmasis pasaulinis karas (1914 – 1918); istorinių įvykių atspindžiai Rytų Prūsijoje“.

Parodoje galima pamatyti to laikmečio kariūnų ginkluotę ir aprangą, apie karą rašiusių laikraščių straipsnius, galima ir išklausyti gausius faktus sukaupusių muziejininkų pasakojimų.

Politikai turi neperžengti dialogo ribų

Į šios parodos atidarymą susirinkusių šilutiškių būrelis nebuvo gausus, gal todėl, kad, kaip sakė muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, tai – niūri paroda. Tačiau susirinkusieji buvo tie, kam išties tai yra svarbi ir skaudi tema.

Pirmojo pasaulinio karo pradžia laikoma 1914-ųjų rugpjūčio 1-oji, tad rugpjūtis yra labiausiai tinkamas eksponuoti muziejaus fonduose saugomus to laikotarpio daiktus. „Kai patys prieš savo akis matome ginklus ir durtuvus, įspūdis yra kitoks, nei tuomet, kai juos matome per televiziją“, – kalbėjo R.Šikšnienė.

Direktorė pasakojo, jog artėjančio karo bijojo ir šio krašto žmonės. Yra išlikę vietinių pasakojimų, kaip visus išgąsdino kažkieno ištarta frazė: „Rusai ateina…“ Visi šilutiškiai suskubo bėgti į Varnų miškelį, nors jame ir pasislėpti nebuvo galimybės – tai buvo išskirtinai pasivaikščiojimams pritaikyta vieta.

Bet raiteliai į miestelį neatjojo ir mūšių čia nebuvo, jie prasuko per aplinkines gyvenvietes.

Išsamiai apie Pirmojo pasaulinio karo laikmetį papasakojo istorikas, mero pavaduotojas Algirdas Gečas. Pirmiausia jis pasveikino muziejininką Igną Giniotį, kuris ryžosi imtis idėjos supažindinti kraštiečius su 100 metų senumo įvykiais.

Tarsi pats sau uždavęs klausimą „Kas yra karas?“, A.Gečas pastebėjo, kad tai – baisus dalykas, kokių neturėtų būti XXI amžiuje. Apie 20 milijonų nukautų, dar maždaug tiek pat sužeistų, – toks buvo to karo palikimas visai Europai.

Anot A.Gečo, daugelis tam karui pritarė, mat buvo manoma, jog jis truksiąs trumpai. Tačiau buvo kitaip: truko jis 4,5 metų ir užbaigti jį nebuvo paprasta. Karui pasibaigus visi kaltino Vokietiją, gal dėl to, kad ji buvo pralaimėjusioji pusė. Tačiau kaltinti tik vieną pusę, anot A.Gečo, būtų neteisinga, nes karas buvo grobikiškas, kuriame interesų turėjo ir visos kitos kariavusios valstybės. Tą šiandien jau pripažįsta istorikai.

Pasak A.Gečo, žiūrint istoriškai, po Pirmojo pasaulinio karo griuvus kelioms imperijoms, susidarė galimybė kelioms valstybėms atkurti savo nepriklausomybę. Tačiau daugiau buvo skaudžių pokyčių: kaip tik po to karo atsirado sąvoka „prarastoji karta“, – taip buvo sakoma apie jaunus vyrus, kuriuos neatpažįstamai pakeitė karas.

Istorikas A.Gečas mano, jog viena šio karo pamokų, kuri aktuali ir šiandien, yra neleisti politikams peržengti politinio dialogo ribų.

Karą galima laimėti ir be karo

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis prisiminė savo senelio žodžius, kuomet jo paklausė, kas tai yra karas? „Karas tai yra badas, maras ir utėlės“, – atsakęs senolis.

R.Ambrozaitis irgi mano, jog tokia paroda pirmiausia yra galimybė politikams susimąstyti, kas darosi, kai politikai neranda kompromiso ir pradeda žvangėti ginklai. Pranešėjas pasidžiaugė šeštadienį sukankančiu jubiliejumi – Baltijos kelio 25-mečiu, mat kaip tik Baltijos kelias, anot jo, geriausiai įrodė visoms tautoms, jog karą galima laimėti ir… be karo. Būtent taip prieš ketvirtį amžiaus padarė Latvija, Estija ir Lietuva.

„Svarbiausia dabar yra nepaleisti iš rankų to, ką jau iškovojom“, – sakė R.Ambrozaitis ir palinkėjo susirinkusiesiems taikos.
Parodos autorius I.Giniotis pasakojo, jog Šilutės kraštą karas palietė ne taip stipriai, nes čia jis vyko ne 4,5 metų, o tik 14 mėnesių – iki 1915 metų vidurio. Visgi kraštas nukentėjo, buvo suniokotos geležinkelio stotys, kaimai.

I.Giniotis kvietė susirinkusiuosius prie eksponatų stendų ir rodė įvairius ginklus – durtuvus ir revolverius, špagas ir kardus, tuometinių laikraščių iškarpas, įvairių valstybių prieškario ir pokario laikmečio pinigus ir kitus eksponatus iš muziejaus fondų. Juos pamatyti šilutiškiai gali iki spalio 6 dienos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.